Ar kolonoskopija vis dar laikoma auksiniu standartu storosios žarnos vėžio ankstyvai diagnostikai?

Daugelis žmonių turėtų pradėti tirtis dėl storosios žarnos vėžio nuo 45 metų amžiaus. Gaubtinėje ir tiesiojoje žarnoje gali formuotis polipai, kurie ilgainiui gali tapti piktybiniais. Anksti juos aptikus ir pašalinus, vėžio šansai sumažėja.

Kam reikalingi storosios žarnos vėžio patikros tyrimai

Profilaktiniai tyrimai svarbūs ne tik todėl, kad juos lengviau gydyti ankstyvoje stadijoje, bet ir todėl, kad taip galima užkirsti kelią ligai dar jai neprasidėjus. Todėl reguliari patikra yra neatsiejama prevencijos dalis.

Nors gydytojai rekomenduoja reguliariai tirtis nuo 45 metų, nemaža dalis žmonių šios patikros vengia. Kai kuriuos gąsdina kolonoskopijos procedūra – ji gali atrodyti sudėtinga, brangi, nemaloni ar net gėdinga. Atsižvelgiant į šias baimes, jau yra patvirtinti ir kiti – mažiau invaziniai – tyrimai: kraujo bei namuose atliekami išmatų tyrimai.

Kolonoskopija – ar išlieka efektyviausias tyrimas?

Kolonoskopija jau ilgą laiką laikoma pagrindiniu storosios žarnos vėžio patikros būdu. Šios procedūros pranašumas tas, kad gydytojas gali ne tik apžiūrėti žarnyną, bet ir iš karto pašalinti polipus, taip sumažindamas vėžio riziką.

Vienu apsilankymu galima nustatyti polipų buvimą ir juos pašalinti. Prieš kolonoskopiją privaloma atlikti žarnyno valymą – „pasiruošimo“ procesą, kuris dažnai atrodo nemalonus, todėl atbaido dalį žmonių. Procedūros metu per išangę įvedamas lankstus vamzdelis su maža kamera. Dažniausiai taikoma nejautra, todėl reikia palydos namo ir galima praleisti visą dieną darbe.

Jei tyrimo rezultatai geri, kitą kolonoskopiją galima kartoti tik po 10 metų. Tačiau verta įsidėmėti, kad šis tyrimas gali būti brangesnis nei kiti patikros metodai. Dažnai išlaidas padengia draudimas, tačiau dėl galimų papildomų mokesčių prieš tyrimą naudinga pasitarti su draudimo bendrove.

Kaip išmatų tyrimai keičia patikros galimybes?

Išmatų tyrimai – puiki alternatyva tiems, kurie bijo ar nenori darytis kolonoskopijos. Jie atliekami namuose, nereikalauja žarnyno valymo. Yra kelios rūšys: DNR pagrįsti tyrimai, imunocheminiai (FIT) ir tiriantys slapto kraujo buvimą (FOBT). DNR tyrimas aptinka pokyčius, susijusius su polipais ar navikais, o FIT bei FOBT ieško paslėpto kraujo – galimo vėžio ar polipų ženklo.

Kad ir kurį tyrimą pasirinksite, mėginį būtina pristatyti į laboratoriją. Jei išmatų tyrimo rezultatas teigiamas, būtina atlikti kolonoskopiją. Dažna problema – žmonės toliau netiria, kai gauna teigiamą atsakymą, ir taip praleidžia galimybę laiku užkirsti kelią ligai.

Šie tyrimai turi trūkumų – polipai gali būti nepastebėti, be to, tyrimus reikia kartoti kas vienerius ar trejus metus, kad būtų išlaikytas efektyvumas.

Ką siūlo kraujo tyrimai?

Kraujo tyrimai, patvirtinti ir naudojami storosios žarnos vėžio patikrai, skirti nustatyti vėžio ar ikivėžinių ląstelių DNR, kuri gali patekti į kraują. Tai atliekama gydytojo kabinete ar klinikoje, nereikia specialaus pasiruošimo ar dietos, kaip prieš kolonoskopiją.

Kraujo tyrimas ypač naudingas tiems, kurie visiškai nesiryžta kolonoskopijai ar dėl kitų priežasčių sunkiai pristato išmatų mėginį. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad šių tyrimų jautrumas nėra labai didelis – jie aptinka tik dalį sudėtingesnių polipų, taigi patikimumu jie nusileidžia išmatų tyrimams ir kolonoskopijai. Jeigu testas teigiamas, taip pat būtina atlikti kolonoskopiją.

Kaip pasirinkti geriausią patikros būdą?

Kiekvienam žmogui tinkamiausias būdas gali būti skirtingas. Dažniausiai renkamasi pagal finansines galimybes, tyrimo dažnumą ir asmeninius pageidavimus. Kolonoskopija atliekama kartą per dešimtmetį, o, pavyzdžiui, FIT tyrimą reikia kartoti kasmet.

Būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar kitu specialistu dėl geriausio varianto būtent jums. Tam įtakos gali turėti ir šeimos istorija ar kiti papildomi rizikos veiksniai – kai kuriais atvejais tirtis gali reikėti ir anksčiau nei nuo 45 metų amžiaus.

Jei jaučiate stiprią baimę kolonoskopijai, tačiau sutiktumėte ją atlikti tik tuomet, jei kiti testai būtų teigiami – išmatų ar kraujo tyrimas gali tapti sprendimu. Svarbiausia – būti sąžiningiems sau dėl savo galimybių ir pasirinkti tokį būdą, kurį galėtumėte reguliariai atlikti. Tik tokia taktika užtikrina storosios žarnos vėžio prevencijos efektyvumą.

Ankstyva storosios žarnos vėžio diagnostika – svarbiausias žingsnis siekiant užkirsti kelią ligai ir išsaugoti sveikatą. Kolonoskopija vis dar laikoma efektyviausiu patikros metodu, tačiau neskausmingi ir patogūs išmatų ar kraujo testai didina tyrimų prieinamumą tiems, kurie vengia tradicinių procedūrų. Svarbiausia pradėti tikrintis laiku ir pasirinkti jums priimtiną būdą.