Ar pavojinga sulaikyti šlapimą?

Visiems prireikia tualeto, tačiau ne visada jis lengvai pasiekiamas. Dažniausiai nelaikant šlapimo trumpam, nieko blogo nenutinka, tačiau ilgesnis šlapimo sulaikymas gali sukelti tam tikrų sveikatos problemų – visų pirma padidėja šlapimo takų infekcijų rizika. Dėl šios priežasties svarbu nedelsti ilgiau nei būtina ir reguliariai ištuštinti šlapimo pūslę.

Kiek ilgai galima kentėti, kol reikia į tualetą

Žmogaus šlapimo pūslė paprastai talpina apie 350–500 mililitrų skysčio, tačiau pojūtis, jog ji pilna, visiems skiriasi. Tai priklauso nuo įvairių veiksnių: kiek ir kokių skysčių vartojama, kaip greitai jie pasiekia pūslę, asmens įpročių. Dažniausiai didžioji dalis žmonių apsilanko tualete kas 3–4 valandas. Jei suvartojama gausiau skysčių per trumpą laiką, ypač gėrimų su kofeinu, noras šlapintis gali kilti daug dažniau.

Ką daryti, kai šlapimą sulaikyti tenka ilgiau

Prireikus kuriam laikui ištverti, kelios paprastos gudrybės gali padėti sumažinti diskomfortą:

• Atsipalaiduokite ir pasirinkite patogią poziciją: laisvai sėdėkite ar stovėkite sukryžiuotomis kojomis, nespauskite pilvo srities.
• Jei šalta, apsigaubkite pledu – šalčio pojūtis dažnai stiprina norą į tualetą.
• Stenkitės mintimis atitraukti dėmesį: kalbėkite, skaitykite, užsiimkite kuo nors maloniu.
• Suspauskite šlapimo takų raumenis, lyg bandytumėte sulaikyti šlapimą. Ilguoju laikotarpiu tai padės šiek tiek ilgiau kentėti.
• Likite ramiai, venkite judesių ar šokinėjimo – judėjimas dažnam padidina norą šlapintis.
• Pabandykite atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti ar skirti laiko meditacijai.

Kas apsunkina šlapimo sulaikymą

• Geriant papildomai skysčių, kai pūslė jau pilna, padėtį tik pabloginsite.
• Nerekomenduojama bandyti „paleisti truputį“ – dažnai pradėjus šlapintis sunku vėl sulaikyti, todėl laukite, kol galėsite visiškai ištuštinti pūslę.
• Venkite vartoti kofeino ar alkoholio turinčių gėrimų – jie dirgina pūslę ir stiprina norą šlapintis.
• Aštrus arba rūgštus maistas taip pat gali erzinti šlapimo pūslę.
• Jei pilvo spaudimą ar diskomfortą sustiprina juokas, čiaudulys ar kosulys, stenkitės to vengti, kol laukiate galimybės nueiti į tualetą.
• Kontaktas su šiltu vandeniu, pvz., maudantis ar plaukiojant, kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti didesnį poreikį šlapintis.

Šlapinimasis ir šlapimo pūslės sveikata

Šlapimą trumpam sulaikyti nėra pavojinga. Tačiau jei tą darysite ilgai ir dažnai, pūslėje gali kauptis bakterijos, o tai didina infekcijų riziką. Reguliarus ir pilnas šlapimo ištuštinimas yra sveikos šlapimo pūslės pagrindas. Kai tik pasitaiko galimybė, skirkite keletą papildomų akimirkų, kad pūslė išsivalytų visiškai – taip išvengsite pakartotinio noro vos po kelių minučių.

Kai šlapimo pūslė siunčia signalus pernelyg dažnai

Kai kurie žmonės tualete lankosi dažnai, nors išleidžia tik labai mažai šlapimo. Tai gali būti įvairių ligų, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijos ar pūslės uždegimo požymis, ypač jei jaučiamas perštėjimas ar pilnai neišsituštinantis pojūtis. Kartais šias problemas sukelia per daug aktyvi šlapimo pūslė, kurios priežastys įvairios.
Jei dažnas, skausmingas ar pasunkėjęs šlapinimasis vargina, verta pasikonsultuoti su gydytoju – tai gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų ženklas.

Ar galima išmokyti pūslę ilgiau kentėti?

Jei šlapintis tenka dažnai, tačiau nėra nustatytos ligos, gydytojai kartais rekomenduoja šlapimo pūslės treniravimą. Tai reiškia, kad pajutus norą einama į tualetą ne iškart, o pabandžius palaukti apie 15 minučių, vėliau laiką ilginant. Taip palaipsniui galima sumažinti vizitų į tualetą skaičių kas 3–4 valandas.

Kodėl svarbus dubens dugno stiprinimas?

Tvirta dubens dugno raumenų sistema ypač svarbi išlaikant pūslės kontrolę. Specialūs pratimai (dar vadinami Kėgelio pratimais) gali sumažinti šlapimo nelaikymo simptomus, padeda ilgiau išlaikyti pilną pūslę. Tokia šlapimo pūslės treniruotė su dubens pratimais ypač naudinga moterims po gimdymo, menopauzės ar dubens operacijų, taip pat vyrams po prostatos operacijų. Dubens stiprinimo terapiją dažnai taiko gydytojai kartu su kitomis gydymo priemonėmis, jei pacientas turi šlapimo nelaikymo problemų.

Ar amžius visada reiškia dažnesnes bėdas?

Vyrauja nuomonė, kad su amžiumi šlapimo pūslės problemos – neišvengiamos, tačiau dažnas ar skausmingas šlapinimasis, taip pat nelaikymas nėra natūralus senėjimo požymis. Kartais šiek tiek pakoregavus įpročius arba įtraukusi dubens raumenų pratimus, galima pagerinti šlapimo pūslės būklę ir pagyvenus. Jei visgi atsiranda itin didelis diskomfortas ar sunku iššlapinti, svarbu apsilankyti pas gydytoją ir išsiaiškinti priežastis.

Trumpai apie šlapimo sulaikymą ir jo pasekmes

Nors trumpalaikis šlapimo sulaikymas nėra pavojingas, geriausia išlaikyti reguliarius ir sveikus tualeto įpročius. Kai kuriais atvejais treniruojant šlapimo pūslę ar atliekant specialius pratimus galima išmokti laikyti šlapimą ilgiau. Vis dėlto kiekvienas turėtų įvertinti savo savijautą ir stebėti, ar nėra požymių, jog šlapimo sistema veikia kitaip nei anksčiau – tai gali būti ženklas, kad reikia ieškoti pagalbos.