Ar tavo energijos trūksta dėl skydliaukės?

Vis daugiau žmonių skundžiasi nuovargiu, energijos stoka ir sunkumu susikaupti kasdieniuose darbuose. Dažnai šiuos simptomus siejame su įtemptu gyvenimo tempu, stresu ar miego stoka. Tačiau ar tikrai visada energijos stygius yra šių veiksnių pasekmė? Gana dažnai už lėtinį nuovargį slepiasi ne taip lengvai pastebimos organizmo problemos, o viena dažniausių – sutrikusi skydliaukės veikla. Skydliaukė atlieka esminį vaidmenį mūsų medžiagų apykaitoje ir energijos reguliacijoje, tad verta išsamiau išsiaiškinti šio organo svarbą bei sužinoti, ar tavo energijos trūkumas gali būti susijęs būtent su skydliaukės sutrikimais.

Skydliaukė: kodėl ji svarbi tavo energijai?

Skydliaukė – nedidelė, drugelio formos liauka kakle, kurios veikla veikia beveik visas svarbiausias organizmo funkcijas. Ji išskiria hormonus – tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3), kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, šilumos gamybą, širdies ritmą ir netgi smegenų veiklą. Esant normaliam šių hormonų lygiui, organizmas efektyviai pasisavina maistines medžiagas ir gamina energiją kiekvienai ląstelei. Tačiau per mažas ar per didelis skydliaukės hormonų kiekis labai greitai išbalansuoja šias sistemas.

Kaip skydliaukės hormonai veikia energijos lygį?

Skydliaukės hormonai skatina kūno ląsteles „deginti“ energiją, palaiko optimalų šilumos kiekį, veikia baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitą. Kai hormonų yra per mažai (hipotirozė), visa sistema sulėtėja: ląstelės gauna mažiau degalų ir energijos lygis pastebimai krinta. Priešingai – jei hormonų per daug (hipertirozė), energijos vartojimas per greitas, todėl neretai kyla silpnumo, išsekimo jausmas.

Pagrindinės skydliaukės ligos, susijusios su nuovargiu

Dažniausiai energijos trūkumą gali sukelti dvi pagrindinės skydliaukės problemos:

• Hipotirozė (skydliaukės nepakankamumas) – būklė, kai skydliaukė išskiria per mažai hormonų. Dažniausiai pasitaiko suaugusiems, ypač moterims po 35-erių metų. Tai lėtinė, bet valdomą liga.
• Hipertirozė (pernelyg aktyvi skydliaukė) – skydliaukė išskiria per daug hormonų. Nepaisant dažnai pastebimo energijos antplūdžio pradžioje, ši būklė greitai pervargina organizmą, sukelia nerimą, nemigą, nuovargį.

Hipotirozės simptomai: kada sunerimti?

Jei pastebi šiuos požymius, verta kreiptis į gydytoją:

• Lėtinis, ilgalaikis nuovargis, nepraeinanti silpna energija net ir išsimiegojus
• Nuolatinis šaltis (šalti rankos, kojos), mieguistumas
• Svorio augimas be didelių mitybos pokyčių
• Plaukų slinkimas, sausa oda, trapūs nagai
• Sulėtėjęs pulsas, užkietėję viduriai
• Prasta koncentracija, užmaršumas
• Depresija ar nuotaikų svyravimai

Hipertirozė – ne tik nervingumas

Nors dažniausiai hipertirozei būdingas aktyvumo padidėjimas, išsekimas taip pat yra vienas pirmųjų požymių. Tai lemia itin greita energijos „degimo“ eiga, todėl dažniau jaučiamas:

• Dirglumas, pervargimas
• Širdies plakimas, gausus prakaitavimas
• Staigus svorio kritimas
• Nemiga, raumenų silpnumas
• Drebėjimas, neretai – akių išsipūtimas

Mitai apie skydliaukę ir energijos trūkumą

Neretai galima išgirsti, kad skydliaukės ligų simptomai nėra pavojingi, arba jog nuovargis – tik natūralus gyvenimo tempas. Visgi, ilgalaikis energijos trūkumas net po poilsio, kartu su kitais išvardytais požymiais, gali būti rimtas signalas patikrinti skydliaukės funkciją. Antras mitas – skydliaukės sutrikimai gresia tik vyresnio amžiaus žmonėms. Nors moterys po 35-erių serga dažniau, sutrikimų randama ir vaikų ar jaunimo tarpe.

Kaip nustatyti skydliaukės sutrikimus?

Skydliaukės veikla lengvai įvertinama atliekant paprastą kraujo tyrimą, kuriame tikrinamas TSH (skydliaukę stimuliuojantis hormonas), o prireikus ir laisvo T4, T3 hormonų lygiai. Šeimos gydytojas, išklausięs simptomus, dažniausiai paskiria tokius testus ir prireikus siunčia pas endokrinologą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ankstyvoje stadijoje simptomai gali būti labai bendri, todėl svarbu informuoti gydytoją apie visus jaučiamus pakitimus.

Ką daryti, jei įtariate skydliaukės sutrikimą?

• Atvirai pasikalbėkite su gydytoju. Aprašykite visus simptomus, net jei dalis jų atrodo nesusijusi – nuovargis, svorio svyravimai, odos ar plaukų pokyčiai, nuotaikos permainos.
• Atlikite kraujo tyrimus. TSH ir skydliaukės hormonų tyrimai padeda tiksliai nustatyti, ar energijos stoka susijusi su šia liauka.
• Venkite savigydos. Skydliaukės gydymas turi vykti tik prižiūrint gydytojui – netinkamai vartojami hormonai ar „liaudiškos priemonės“ gali pakenkti dar labiau.
• Stebėkite kitus sveikatos rodiklius. Skydliaukės ligos dažnai susijusios su kitomis autoimuninėmis būklėmis (pvz., celiakija, cukriniu diabetu), tad kartais reikia išsamesnio ištyrimo.

Kaip palaikyti skydliaukės sveikatą: patarimai kasdienai

Nors dauguma skydliaukės sutrikimų atsiranda dėl autoimuninių ar genetinių priežasčių, yra keletas būdų sustiprinti bendrą šio organo sveikatą:

• Subalansuota mityba. Užtikrintai vartok pakankamai jodo (daugiausiai randama joduotoje druskoje, žuvyje, jūros gėrybėse), seleno (braziliniai riešutai, žuvis), cinko – šios medžiagos būtinos skydliaukės hormonų sintezei.
• Venk streso ir užtikrink kokybišką miegą. Nuolatinis stresas ir miego trūkumas stipriai veik skydliaukės veiklą.
• Saugok save nuo infekcijų. Kai kurios virusinės ligos gali išprovokuoti skydliaukės uždegimą ar lėtinę disfunkciją.
• Reguliariai tikrink sveikatą. Jei šeimoje yra sirgusių skydliaukės ligomis – reguliari patikra dar svarbesnė.

Apibendrinimas: ar tavo energijos trūkumas dėl skydliaukės?

Nuovargis ir energijos stoka – dažnai kelią nuvertinami, bet labai svarbūs simptomai. Jei minėti požymiai trunka ilgiau nei kelias savaites, ypač jei juos lydi svorio pokyčiai, šalčio netoleravimas, nuotaikos svyravimai ar plaukų slinkimas – vertėtų pasitarti su gydytoju dėl skydliaukės tyrimo. Ankstyvas sutrikimų nustatymas ir gydymas gali grąžinti gyvenimo kokybę ir energiją. Rūpinkitės savo skydliauke – jos gerovė tiesiogiai susijusi su kasdiene gerove ir energija.