Astmos vaistai ir kraujospūdis: ką svarbu žinoti

Astma ir padidėjęs kraujospūdis dažnai pasireiškia kartu, o šis derinys gali pabloginti žmogaus sveikatą. Tam tikrais atvejais tiek astmos, tiek hipertenzijos kontrolė tampa sudėtingesnė, jei viena ar kita būklė lieka nevaldoma. Jei sergate astma ir turite didesnę riziką susirgti hipertenzija, gydytojas atidžiai vertins pasirinkdamas vaistus nuo astmos.

Astmos ir hipertenzijos ryšys

Pats astmos buvimas padidina kraujospūdžio riziką. Neretai žmonėms, sergantiems astma, pasireiškia padidėjęs kraujospūdis. Taip pat kai kurie vaistai nuo astmos, pavyzdžiui, salbutamolis, tam tikrais atvejais gali laikinai pakelti kraujospūdį. Tačiau dažniausiai vaistai nuo astmos tik retai sukelia ar apsunkina hipertenziją, o daug didesnę įtaką daro tokie veiksniai kaip sunkios širdies ligos.

Kaip astmos vaistai veikia kraujospūdį?

Astmos gydymui dažniausiai pasirenkami įkvepiami medikamentai. Įkvėpti vaistai veikia tiesiogiai kvėpavimo takuose, todėl jų poveikis visam kūnui paprastai būna menkas. Dėl to kraujospūdžiui įprastomis sąlygomis šie vaistai įtakos nedaro. Tačiau kai kuriais atvejais žmonėms, turintiems papildomų rizikų, gali pasireikšti kraujospūdžio padidėjimas.

Astma paprastai gydoma šiomis vaistų grupėmis:

• Kortikosteroidai
• Beta-2 agonistai
• Leukotrienų inhibitoriai
• Anticholinerginiai vaistai
• Imunomoduliatoriai

Beta-2 agonistai (tiek trumpai, tiek ilgai veikiantys), tokie kaip salbutamolis ar formoterolis, gali šiek tiek padidinti kraujospūdį. Dažnai šalutinis poveikis pasireiškia tik naudojant didesnes dozes arba vartojant vaistą per burną, o ne įkvepiant. Labiau tikėtina, kad hipertenzija bus susijusi su kitomis priežastimis, o ne su pačiais vaistais nuo astmos.

Kortikosteroidų poveikis

Įkvepiamieji kortikosteroidai (flutikazonas, budezonidas, mometazonas, beklometazonas, ciklezonidas) retai lemia kraujospūdžio padidėjimą naudojant rekomenduojamas dozes. Tačiau labai didelės dozės ar vaistą vartojant per burną, poveikis visam organizmui padidėja, todėl gali pasireikšti hipertenzija ir kiti šalutiniai poveikiai, todėl tokių vaistų vartojimas trumpalaikis ir dažnai derinamas su gydytojo priežiūra.

Beta-2 agonistų ypatumai

Trumpai veikiantys beta-agonistai (salbutamolis, levalbuterolinas) greitai atveria kvėpavimo takus, todėl naudojami astmos priepuolių metu. Ilgai veikiantys preparatai skirti nuolatinei astmos kontrolei. Beta-2 agonistai aktyvuoja specifinius organizmo receptorius, tačiau kraujagyslėse dominuoja kiti (beta-1) receptoriai. Dėl to daugumos žmonių kraujospūdžiui jie reikšmingos įtakos neturi, nors jautresniems pacientams poveikis gali būti pastebimas.

Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurie vaistai nuo hipertenzijos, ypač neselektyvūs beta adrenoblokatoriai, slopina tuos pačius receptorius, kuriuos aktyvina vaistai nuo astmos. Todėl jie gali būti netinkami astma sergantiems žmonėms. Vaistų suderinamumas tokiais atvejais visada vertinamas individualiai.

Kada astmos vaistai gali būti pavojingi?

Dauguma šalutinių reiškinių atsiranda žmonėms, turintiems didesnę širdies ligų riziką. Tyrimai rodo, jog beta-2 agonistai labiau veikia tuos asmenis, kuriems nustatytos širdies ritmo arba laidumo sutrikimai. Tokiais atvejais gali sutrikti širdies darbas ir net padidėti kraujospūdis, ypač po ūmaus širdies įvykio. Jei sergate širdies ligomis ir naudojate beta-2 agonistus, gydytojai gali dažniau tikrinti širdies veiklą.

Astma ir nėštumas

Nėštumo metu astma padidina nėščiosios kraujospūdžio, preeklampsijos ir eklampsijos riziką. Tačiau tai nesusiję su vaistais – labiau veikia pati liga. Nėštumo metu labai svarbi gera astmos kontrolė. Įdomu, jog trumpai veikiantys beta-agonistai gali net sumažinti nėštumo metu besivystančio padidėjusio kraujospūdžio riziką, tačiau kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai gali pabloginti astmos eigą. Todėl svarbu reguliariai konsultuotis su gydytoju, jei astmos simptomai stiprėja nėštumo metu ar reikia koreguoti gydymą.

Tyrimais nustatyta, kad vaisiaus raidos sutrikimų rizika yra šiek tiek didesnė tarp sergančiųjų astma, tačiau tai labiau siejama su pačia liga, o ne jos gydymu.

Kaip valdyti astmą ir hipertenziją kartu?

Nerimaujate, kad vaistai nuo astmos gali kelti kraujospūdį? Svarbiausia – naudoti vaistus taip, kaip paskirta, išlaikyti reguliarų kraujospūdžio stebėjimą ir apie bet kokius pokyčius informuoti gydytoją. Gyvybei pavojingų kraujospūdžio pakitimų pavojus kyla labai retai, tačiau simptomai, tokie kaip stiprus krūtinės skausmas, dusulys, staigus nugaros skausmas, regos pokyčiai, kūno silpnumas ar kalbos sutrikimai, reikalauja nedelsiant kreiptis į medikus.

Kada reikia būti ypač atsargiems?

Vaistus nuo astmos draudžiama vartoti didesnėmis nei paskirta dozėmis – perdozavus net įkvepiamų preparatų, gali kilti kraujospūdžio šuolis ir kiti nepageidaujami poveikiai. Jei simptomus sunku suvaldyti, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl gydymo keitimo.

Atkreipkite dėmesį ir į galimus vaistų tarpusavio poveikius – ypač jei vartojate triciklius antidepresantus, MAO inhibitorius, širdies glikozidus ar skysčius šalinančius vaistus.

Išvada

Nors astma ir padidėjęs kraujospūdis dažnai yra glaudžiai susiję, įrodyta, kad rizika kyla labiau dėl uždegiminių procesų ar genetinių veiksnių, o ne dėl vaistų nuo astmos. Prieš pradedant astmos gydymą visada būtina įvertinti visas gretutines ligas ir vartojamus vaistus, o kontroliuojant tiek astmą, tiek hipertenziją dažnai pavyksta apsieiti su mažesnėmis vaistų dozėmis ir išvengti galimų komplikacijų.