Ataksija: priežastys, simptomai ir gydymas

Judesių koordinacijos sutrikimai, arba ataksija, pasireiškia įvairiais sunkumais valdant raumenis bei atliekant kasdienius veiksmus. Šie sutrikimai gali apimti tiek rankas ir kojas, tiek liemenį ar visas kūno sistemas, priklausomai nuo ataksijos rūšies ir jos priežasties.

Limb ataksija: kai kliūva rankų judesiai

Rankų ataksija dažnai pastebima, kai žmogus praranda tikslumą ir koordinaciją atliekant smulkius veiksmus. Neretai tampa sudėtinga rašyti, prisisegti drabužių sagas ar pakelti mažus daiktus. Tokie simptomai aiškiai signalizuoja apie minėtų sričių valdymo sutrikimus.

Truncal ataksija: nestabilumas kūno centre

Kai ataksija paveikia liemenį, pažeidžiamas kūno pusiausvyros jausmas. Tokiu atveju žmogui sunku stabiliai sėdėti, stovėti ar vaikščioti. Dažnai liemuo tampa nevaldomai svyruojantis, todėl išlaikyti pusiausvyrą gali būti iššūkis net ir būnant ramybės būsenoje.

Ataksija-telangiektazija: reta paveldima liga

Ataksija-telangiektazija dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Jai būdingos išsiplėtusios smulkios kraujagyslės, plonytėmis raudonomis ar rožinėmis gyslelėmis matomos aplink akis ar ant veido. Liga taip pat gali sutrikdyti kalbą, apsunkinti vaikščiojimą, lemti lėtesnius akių judesius ir rijos sutrikimus. Susilpnėja imuninė sistema ir išauga onkologinių ligų rizika.

Glitimo ataksija: imuninė sistema prieš savus nervus

Kai kuriems asmenims, sergantiems glitimo ataksija, imuninė sistema gali pažeisti nervinius audinius, reaguodama į glitimo turinčius produktus. Šis sutrikimas gali būti susijęs su celiakija. Pagrindiniai simptomai yra koordinacijos stoka, pusiausvyros praradimas, kalbos, akių judesių ir galūnių jutimo sutrikimai.

Epizodinė ataksija: praeinantys simptomai

Epizodinė ataksija reiškia, kad pacientas patiria laikinius ataksijos simptomus, trunkančius nuo kelių minučių iki kelių valandų. Tarp priepuolių žmogus gali jaustis visiškai normaliai arba patirti tik lengvus simptomus. Paveldima šios formos ataksija gana reta. Priepuolių metu pasireiškia nestabili eisena, kalbos ir raumenų valdymo problemos, galvos svaigimas, migrena, spengimas ausyse, nevalingi akių trūkčiojimai.

Spinocerebelinė ataksija: daugybė formų ir simptomų

Spinocerebelinės ataksijos (SCA) – paveldima žmonių grupė, turinti daugiau nei 40 tipų. Sergant šiomis ataksijomis, pažeidžiamas smegenėlių darbas, todėl pablogėja judesių koordinacija, lėtėja judesiai, silpnėja raumenų tonusas, atsiranda regos, kalbos, rijimo, atminties ir dėmesio sunkumų. Paprastai pirmieji simptomai pasireiškia suaugus, o laikui bėgant jų intensyvumas auga. Dažniausi šios grupės atstovai – SCA1, SCA2, SCA3 ir SCA6.

Kiti ataksijos tipai

Be išvardytų, žinomi ir kiti ataksijos variantai:

• RFC1 tipo ataksija, prasidedanti vyresniame amžiuje
• Idiopatinė vėlyvos pradžios smegenėlių ataksija, dažniausiai prasideda apie 50 metus
• Vilsono liga, atsirandanti dėl vario kaupimosi organuose
• Įgimta smegenėlių ataksija, kurią sukelia įgimta cerebeliarinių audinių pažaida
• Ataksija dėl vitamino E stygiaus
• Įgyta ataksija, kuri gali išsivystyti staiga

Nors simptomai kiekvienu atveju skiriasi, dažnai kartojasi koordinacijos ir judesių valdymo sutrikimai.

Ataksijos priežastys

Ataksiją gali lemti daugybė skirtingų veiksnių. Kai kurie atvejai – paveldimi, kitus išprovokuoja infekcijos, traumos, medžiagų apykaitos sutrikimai ar apsinuodijimai. Yra ir tokių, kai aiški priežastis nenustatoma.

Paveldima ataksija

Dažnai liga susiformuoja dėl pakitusio geno, paveldimo iš tėvų. Vienos paveldimos ataksijos pasireiškia savarankiškai, kitos – kaip simptomas platesniame sutrikimų kontekste. Tarp žinomų genetinių ataksijų yra ataksija-telangiektazija, okulomotorinė ataksija, dominuojančios spinocerebelinės ir spazminės ataksijos, Friedreicho ataksija, Vilsono liga.

Įgyta ataksija

Šiai grupei priskiriamos koordinacijos problemos, atsiradusios dėl smegenų, nugaros smegenų ar nervų pažeidimų. Juos gali sukleti traumos, augliai, infekcijos, kraujavimas, hidrocefalija, išsėtinė sklerozė, sunkūs vitaminų trūkumai ar net reakcijos į tam tikrus vaistus bei nuodingas medžiagas.

Idiopatinė ataksija

Kartais ataksijos priežastis lieka neaiški – tokiu atveju kalbama apie idiopatinę ataksiją. Dažniausiai pasitaikanti forma – daugybinė sisteminė atrofija. Manoma, kad tokios ataksijos gali išsivystyti dėl genetinių ir aplinkos veiksnių derinio.

Kaip diagnozuojama ataksija?

Norėdamas nustatyti ataksiją, gydytojas remiasi išsamia paciento ir jo šeimos medicinine istorija, apžiūra ir įvairiais tyrimais.

Fizinė apžiūra

Vertinami judesių koordinacija, pusiausvyra, regėjimas, klausos ir atminties gebėjimai.

Neurologiniai tyrimai

Papildomai atliekami refleksų, kalbos, koordinacijos bei kitų nervų sistemos funkcijų vertinimai. Prireikus skiriami smegenų vaizdiniai tyrimai (MRT, KT), padedantys aptikti struktūrinius smegenų pokyčius.

Smegenų skysčio tyrimai

Kartais diagnozei patikslinti tiriamas stuburo smegenų skystis.

Genetiniai tyrimai

Kraujo tyrimai gali atskleisti tam tikrus genetinius pakitimus, būdingus paveldimoms ataksijoms.

Gydymo galimybės

Specifinio ataksijos gydymo nėra, tačiau pasitelkiami įvairūs sprendimai priklausomai nuo tipo ir priežasties. Jeigu ataksija yra kitos ligos požymis, pirmiausia gydoma pagrindinė priežastis. Esant vitaminų trūkumui ar cheminiam apsinuodijimui, imamasi šias problemas šalinančių priemonių. Jei sutrikimas nepagydomas, taikomas simptominis gydymas bei reabilitacijos metodai.

Vaistai

Medikamentai gali padėti sumažinti judesių koordinacijos problemas, galvos svaigimą, raumenų spazmus ar drebėjimą.

Kalbos terapija

Kalbos terapija padeda įveikti šveplumą, kalbos neryškumą arba rijimo sunkumus. Specialūs pratimai stiprina kalbos raumenis ir lavina kvėpavimo valdymą kalbant.

Kitos terapijos

• Psichologinė pagalba
• Fizinė terapija judesių kontrolei gerinti
• Ergoterapija kasdieniams įgūdžiams palengvinti
• Socialinės paramos grupės

Galimos ataksijos komplikacijos

Kai kurios ataksijos formos gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Dažniausiai pasitaiko nuovargis, galvos svaigimas, raumenų stingulys ar drebėjimas, skausmas, žemas kraujospūdis atsistojus. Kai kuriuos atvejus komplikuoja rijimo, šlapinimosi, žarnyno ar lytinės funkcijos sutrikimai.

Judėjimo ribojimas ar priverstinis gulėjimas dėl ataksijos padidina traumų ir pragulų riziką. Sunkiais atvejais gali prireikti specialios kvėpavimo įrangos ar procedūrų.

Kasdienis gyvenimas su ataksija

Fizinis aktyvumas ir fizinė terapija gali padėti pagerinti pusiausvyrą ir judesių koordinaciją, tačiau prieš pradedant bet kokias treniruotes verta pasikonsultuoti su gydytoju ar reabilitacijos specialistu. Ataksija gali paveikti ir emocinę savijautą, todėl psichologinė pagalba arba paramos grupės gali būti labai naudingi.

Svarbu vengti alkoholio ir kitų laisvalaikio narkotikų, nes jie gali pabloginti ataksijos eigą.

Pritampantys pagalbiniai prietaisai

• Vežimėliai, vaikštynės ar specialūs lazdos judėjimui palengvinti
• Prie kasdienių poreikių pritaikyti stalo įrankiai
• Balso stiprintuvai ar specialūs kompiuterių valdikliai bendravimui gerinti

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Daugeliui ligų būdingi panašūs kaip ataksijos simptomai. Jei pastebėjote, kad jums sunku išlaikyti pusiausvyrą, tapo neaiški kalba, pradėjo svyruoti eisena ar sulėtėjo akių judesiai, būtinai apsilankykite pas specialistą.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos verta žinoti apie ataksiją

Ataksija – didelė sutrikimų grupė, turinti pačių įvairiausių priežasčių ir simptomų. Tačiau pagrindinis požymis – judesių koordinacijos ir pusiausvyros praradimas. Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu kuo greičiau kreiptis medicininės pagalbos, nes kai kurias ataksijas gali sukelti sunkūs ar gydytini sutrikimai.