Auglys rankoje, rieše ar piršte: ar tai vėžys?

Rankos, riešo ar pirštų srityje atsirandantys dariniai ar navikai gali pasireikšti dėl daugybės skirtingų priežasčių – kai kurios būklės yra visiškai nepavojingos, kitos gali būti piktybinės. Dažniausiai pasitaikantys yra gerybiniai augliai, tokie kaip ganglioniniai cistos ar jungiamojo audinio ligos, pavyzdžiui, Dupuytreno kontraktūra. Piktybiniai augliai, tokie kaip plokščialąstelinė karcinoma ar chondrosarkoma, šioje srityje pasitaiko rečiau, tačiau yra svarbūs laiku atpažinti.

Kaip atskirti naviką: piktybinis ar ne?

Navikas nėra vien tik vėžio požymis. Tai apibrėžiama kaip audinių masė, kuri gali būti gerybinė arba piktybinė. Piktybiniai augliai pasižymi tuo, kad jų ląstelės auga nekontroliuojamai ir gali pažeisti aplinkinius audinius bei išplisti į kitus organus.

Piktybinis navikas ant rankos gali išoriškai beveik nesiskirti nuo gerybinio, todėl net specialistui gali būti sunku įvertinti be išsamesnių tyrimų. Nuo to, kuriose audiniuose prasideda auglys – odoje, kauluose, kremzlėje ar jungiamajame audinyje – priklauso ir jo išraiška.

• Kaulo viduje didėjantis guzelis, kurį lydi gilus skausmas
• Didėjanti odos masė su šiurkščiu, raudonu, pleiskanojančiu paviršiumi
• Spaudimo ar tempimo jausmas aplink darinį
• Nepažengiantis žaizdelė auglio vietoje
• Su laiku stiprėjantis skausmas
• Augantis sąnarių patinimas, standumas ar raumenų silpnumas

Norint atmesti piktybinę kilmę ar patvirtinti diagnozę, dažniausiai skiriami vaizdiniai tyrimai – rentgenas, ultragarsas, rečiau MRT. Jei reikia, atliekama biopsija.

Gerybiniai rankos ir riešo dariniai

Pažymėtina, kad smulkūs guzeliai ar iškilimai rankose ir riešuose paprastai nėra vėžiniai, o dažnesnės priežastys – įvairios gerybinės būklės. Visgi tam tikrais atvejais net gerybinis navikas gali trukdyti judėti ar sukelti skausmą.

Ganglioninė cista

Ganglioninė cista – dažniausiai rankos ar riešo srityje pasitaikantis auglys. Šios cistos dažniau pasitaiko moterims, dažniausiai 20–40 metų amžiaus, ir paprastai atsiranda aktyviau naudojamoje rankoje. Cista paprastai apvali, neskausminga, 1–3 cm dydžio, nejudri, dažnai be spalvos pakitimų. Ji pripildyta skysčio, gali augti ar mažėti, kartais riboja judesius ar sukelia diskomfortą. Dažnai išnyksta savaime, smulkūs cistos šalinimo būdai – punkcija adata arba operacija, tačiau pasikartojimai nėra reti.

Gigantinių ląstelių sausgyslių apvalkalo navikas ir PVNS

Šie navikai, nors ir gerybiniai, dažniausiai auga aplink mažus sąnarius, ypač rankose ir pirštuose. Pigmentinis pluoštinis sinovitas (PVNS) paveikia didesnius sąnarius ir yra agresyvesnis. Gydymo būdas priklauso nuo naviko tipo, dydžio ir lokalizacijos.

Dupuytreno kontraktūra

Tai būklė, kai sustorėja delno jungiamasis audinys, dažniausiai tarp delno ir bevardžio ar mažojo piršto. Po oda formuojasi kietas mazgas, dėl kurio pirštai pradeda linkti ir sunku juos ištiesinti. Ši liga progresuoja lėtai, dažnesnė vyresniems vyrams, siejama su rūkymu. Gydymui taikomi pratimai, medikamentai, kartais – operacija.

Epiderminė inkliuzinė cista

Aidoje, po oda susiformuojantis kietas, dažniausiai neskausmingas darinys, dažnas ir kitose kūno vietose. Užpildytas odos baltymu keratinu, retai sukelia rūpesčių, tačiau jei erzina – galima pašalinti chirurginiu būdu.

Kaulų “bosas”

Tai nedidelis kaulo perteklius ties riešo pagrindu, dažniausiai rodomojo ar vidurinio piršto pusėje. Dažnai panašu į kietą guzelį ant rankos nugarinės pusės. Simptomų paprastai nesukelia, tačiau gali dirginti aplinkinius audinius ar sukelti diskomfortą judinant.

Enchondroma

Gerybinis kremzlės auglys, kuris gali formuotis ir rankos pirštuose. Dažniausiai būna be simptomų ir aptinkamas atsitiktinai atliekant rentgeno tyrimą. Labai retai tampa piktybiniu, tad jei nesukelia jokių negalavimų – užtenka periodiškai stebėti.

Piktybiniai rankų navikai

Piktybiniai dariniai rankose ar riešuose sudaro mažą dalį visų auglių. Dažniausiai jie prasideda odoje, kauluose, sąnariuose ar kremzlėje.

Chondrosarkoma

Šis agresyvus kremzlinis vėžys dažniausiai pažeidžia vyresnių žmonių mažąjį pirštą. Augant viduje kaulo susidaro guzas, atsiranda stiprus skausmas, sąnarių sukaustymas, patinimas. Dažniausiai gydomas chirurginiu būdu, prireikus taikoma chemoterapija ar radioterapija.

Plokščialąstelinė karcinoma

Tai labiausiai rankų odą pažeidžiantis vėžys, dažniausiai susijęs su stipriu UV spindulių poveikiu. Iš pradžių pasirodo kieta, tamsi, didėjanti ataugėlė, kuri virsta karpą primenančiu dariniu, kartais šlapiuojančiu ar kraujuojančiu. Gydymui taikomas šalinimas chirurginiu būdu, prireikus – radioterapija.

Bazalinių ląstelių karcinoma

Bazalioma – dažniausias odos vėžys, pasireiškiantis iškilusiomis, blizgiomis, kartais matomomis išsiplėtusiomis kapiliarais auglėmis. Gali atrodyti kaip sukietėjęs, pleiskanojantis plotas, ypač rankos nugarinėje dalyje. Šalinama chirurginiu būdu, prireikus pašalinant aplinkinius odos sluoksnius.

Sinovinė sarkoma

Retas navikas, išplitęs minkštuosiuose audiniuose aplink sąnarius, rečiau pasitaiko rankų, pėdų ar riešų srityje. Dažnai vystosi jaunesniems žmonėms. Pradžioje pasireiškia kaip beskausmis guzelis netoli sąnario, vėliau gali sukelti spaudimo simptomus prie nervų. Dažniausiai gydoma chirurginiu būdu, papildomai taikomas spindulinis gydymas.

Melanoma

Labiausiai agresyvus odos vėžys, išsivystantis iš pigmentinių odos ląstelių. Rizika ženkliai padidėja šviesaus gymio žmonėms, ilgai buvusiems saulėje. Melanoma gali atsirasti ant esamų apgamų ar kaip naujas, keistos formos, spalvos ir nelygių kraštų darinys. Rankų srityje dažniausiai išsivysto ant nugarinės dalies, nagų guolio ar rečiau – delne.

Plintantis navikas dažniau metastazuoja, todėl reikia neatidėlioti gydymo. Pirminis gydymo metodas – chirurginis šalinimas, o išplitus vėžiui gali būti taikoma bioterapija.

Kaip nustatoma diagnozė?

Vertinant rankos ar riešo darinį atsižvelgiama į jo išvaizdą, jautrumo bei judesių pokyčius, kraujotaką, spalvą. Dažniausiai atliekamas rentgeno tyrimas, kuris padeda nustatyti, ar auglys pripildytas skysčio ar sudarytas iš kietų audinių, tokių kaip kaulas ar kremzlė.

Kai kuriais atvejais tenka atlikti išsamesnius tyrimus – kaulų skenavimą ar MRT, kad būtų galima geriau įvertinti naviko plitimą. Jei kyla įtarimas dėl piktybinio proceso, reikalinga biopsija – nedidelio audinio gabalėlio tyrimas mikroskopu.

Navikų gydymas

Pasirinktini gydymo metodai priklauso nuo naviko pobūdžio, dydžio ir sukeliamų simptomų. Kai kurie dariniai praeina savaime, kitais atvejais būtina intervencija.

• Ledo kompresai – padeda mažinti uždegimą ir skausmą
• Šiluma – gerina kraujotaką ir atpalaiduoja sąnarius
• Įtvarai – stabilizuoja sąnarį ir saugo gijimo metu
• Priešuždegiminiai vaistai – mažina skausmą
• Punkcija – cistos ar sąnario skysčio pašalinimas adata
• Steroidų injekcijos – mažina uždegimą ir skausmą esant kai kurioms ligoms
• Kollagenazės injekcijos – padeda suskaidyti surandėjusius audinius (kai kuriais atvejais)
• Chirurginis šalinimas – šalinamas navikas ar pažeisti odos sluoksniai
• Spindulinė terapija – naudojama atskirais atvejais, taip pat gerybinių gigantinių ląstelių navikų mažinimui
• Chemoterapija – taikoma po operacijos esant piktybiniam procesui

Po chirurginės intervencijos gali prireikti reabilitacijos ir kineziterapijos, kad ranka kuo greičiau atgautų judrumą ir stiprumą.

Santrauka

Augliai ir dariniai rankose, sąnariuose ar pirštuose dažniausiai būna gerybiniai, tačiau tam tikrais atvejais gali būti ir piktybiniai. Staiga atsiradę, didėjantys dariniai ar užsitęsęs skausmas turėtų būti įvertinti gydytojo. Tiksli diagnozė dažnai reikalauja ne tik fizinės apžiūros, bet ir papildomų vaizdinių bei laboratorinių tyrimų. Renkantis gydymo taktiką, svarbu įvertinti tiek naviko tipą, tiek individualius paciento poreikius, kad būtų užtikrinta optimali rankos funkcija ir sveikata.