Aukštikalnių ligos simptomai, gydymas, vaistai ir prevencija

Kelionės į kalnus dažnai dovanoja įspūdingų vaizdų ir naujų patirčių, tačiau jas gali apkartinti kalnų ligos simptomai. Jie dažniausiai atsiranda per pirmąsias dvi dienas po staigaus aukščio pasikeitimo – jei pajutote galvos skausmą bei dar vieną ar kelis kitus negalavimus, gali būti, jog susidūrėte su kalnų liga.

Kaip padėti sau jaučiant kalnų ligą

Nedidelio sunkumo simptomus galima bandyti įveikti išliekant tame pačiame aukštyje. Svarbiausia – ilsėtis, apsirengti šiltai ir gerti daug skysčių. Kol nepasijusite visiškai gerai, aukščiau geriau nekišti nė kojos.

Tais atvejais, kai savijauta itin blogėja, simptomai stiprūs ar nepraeina kelias dienas, būtina kuo greičiau leistis žemyn į mažesnį aukštį. Venkite bet kokio fizinio krūvio ir kuo greičiau kreipkitės į medikus.

Kada reikalinga gydytojo pagalba?

Gydytojas gali išklausyti krūtinės garsus klausydamasis stetoskopu ar atlikdamas krūtinės rentgeną, smegenų ar plaučių tyrimus. Tokie tyrimai padeda įsitikinti, ar nėra pavojingos skysčių kaupimosi problemos.

• Esant smegenų tinimui dėl aukščio (HACE), prireikia steroidinių vaistų, pavyzdžiui, deksametazono.
• Plaučių pabrinkimo atveju (HAPE) būtinas papildomas deguonis, medikamentai bei greitas nusileidimas į žemesnes vietas.

Kaip apsisaugoti nuo kalnų ligos

Pagrindinis būdas išvengti kalnų ligos – leisti organizmui pamažu priprasti prie aukščių. Pamažu kylant, kūnas spėja prisitaikyti prie pasikeitusio oro slėgio ir mažesnio deguonies kiekio.

Patarimai, kaip pasirūpinti aklimatizacija

• Pradėkite kelionę vietovėse, esančiose žemiau nei 3000 metrų. Jei prireikia greitai atsidurti aukštai, suplanuokite bent vieną nakvynę žemesniame aukštyje, kad kūnas prisitaikytų.
• Jei negalite daryti aklimatizacijos stotelės, galimos pagalbinės priemonės, tokios kaip gydytojo paskirtas acetazolamidas.
• Kylant aukščiau nei 3000 metrų, toliau kilkite lėčiau – rekomenduojama per parą aukštį didinti daugiausia 300 metrų. Pakilus kiekvienus 900 metrų, verta tą dieną praleisti tame aukštyje, kad organizmas priprastų.
• Laikykitės principo: „šliaužkite aukštai, miegokite žemai.“ Tai reiškia, kad po aktyvios dienos aukštyje naktį grįžkite miegoti žemiau.
• Kiekvieną dieną gerkite 3–4 litrus vandens ir pasirūpinkite, kad apie 70% kalorijų gautumėte iš angliavandenių.
• Venkite rūkymo, alkoholio, migdomųjų vaistų bent pirmąsias dvi paras. Kava leidžiama, jei esate įpratę ją vartoti.
• Pirmosiomis 48 valandomis po pakilimo verčiau susilaikykite nuo intensyvaus fizinio aktyvumo.
• Stebėkite savo savijautą – vos pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams, nelaukite ir leiskitės į žemesnį aukštį.