Bakterinės vaginozės priežastys ir rizikos veiksniai

Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasitaikanti vaisingo amžiaus moterims. Tačiau ši liga vis dar kelia nemažai klausimų – ne visi rizikos veiksniai iki galo aiškūs, o mechanizmai, kodėl vieniems žmonėms infekcija kartojasi, o kitiems – ne, nėra visiškai suprasti.

Kodėl atsiranda bakterinė vaginozė

Pagrindinė BV atsiradimo priežastis – makšties mikrofloros pusiausvyros sutrikimas. Tai reiškia, kad sumažėja gerųjų bakterijų kiekis, o „blogosioms“ bakterijoms sudaromos sąlygos daugintis ir dominuoti. Šį disbalansą gali sukelti įvairūs išoriniai ir vidiniai faktoriai, pavyzdžiui, gyvenimo būdas, higienos įpročiai, lytiniai santykiai ar net genetika.

Mikrofloros pusiausvyros sutrikimo priežastys

Bakterinės vaginozės metu makštyje paprastai dominuoja tokie mikrobai kaip Gardnerella vaginalis, Atopobium vaginae, Prevotella ar Morbiluncus rūšys. Normaliai šių bakterijų dauginimąsi stabdo natūralus makšties rūgštingumas ir stipri vietinė imuninė sistema. Kai šios apsaugos priemonės nusilpsta, infekcija pasireiškia aktyviau.

Nors nėra galutinai aišku, ar BV galima laikyti lytiškai plintančia infekcija, pastebėta, kad lytinis aktas gali pakeisti makšties mikroflorą ir sudaryti sąlygas bakterijoms išplisti. Kartais iškyla ir mišrių infekcijų, kai vienu metu būna aptinkamos kelios bakterijų rūšys, pavojus – tokiu atveju makštis užsikrečia ir anaerobinėmis, ir aerobinėmis bakterijomis, tokiomis kaip Staphylococcus aureus ar Escherichia coli.

Kokie įpročiai didina riziką susirgti BV

Tarp dažniausių BV atsiradimą skatinančių veiksnių išskiriami tam tikri gyvenimo būdo ypatumai ir higienos praktikos. Šiuos veiksnius galima pakeisti, todėl verta žinoti, į ką atkreipti dėmesį:

• Keli seksualiniai partneriai ar dažnas naujų partnerių keitimas. BV rizika taip pat didesnė santykiuose su moterimi – tyrimai parodė, kad moterys, turinčios santykių su kitomis moterimis, susiduria su BV dažniau.
• Nesaugus seksas (be prezervatyvų ar kitų apsaugos priemonių), oraliniai, vaginaliniai ar analiniai lytiniai santykiai, taip pat rankomis atliekama makšties stimuliacija ar trintis („sausas seksas“).
• Seksualinių žaislų dalijimasis taip pat padidina infekcijos riziką.
• Makšties plovimai (dušavimasis) pažeidžia natūralią mikroflorą ir apsaugines bakterijas.
• Rūkymas neigiamai veikia naudingų bakterijų populiacijas; žinoma, kad rūkymas sumažina laktobacilų (Lactobacillus iners ir Lactobacillus crispatus) kiekį, o kartu blogina kraujotaką ir sunkina imuninį atsaką.
• Variniai gimdos spiralės (IUD) gali padidinti bakterinės vaginozės riziką, ypač jei jau anksčiau buvo mikrofloros disbalansas ar pasireiškia nereguliarūs kraujavimai.

Genetiniai veiksniai

Genetika taip pat turi įtakos tam, kokia stipri yra makšties apsauga ir kiek gausu naudingųjų bakterijų. Kartais paveldėti pokyčiai veikia hormonų, lemiančių imunitetą ir uždegiminius procesus, gamybą. Tuomet tikimybė susidurti su mikrofloros disbalansu padidėja – tai ypač ryšku tam tikrų etninių grupių moterims. Nors šios sąsajos dar ne iki galo ištirtos, ženklu, jog kai kurios genetinės mutacijos lemia didesnį BV dažnį, ypač nėštumo metu.

Ar bakterinė vaginozė visada susijusi tik su moterimis?

BV dažniausiai diagnozuojama žmonėms, turintiems makštį. Tačiau partneriai, nepriklausomai nuo lyties, gali prisidėti prie mikrofloros pasikeitimų, nors patys nebūtinai patiria simptomus.

Dažnas BV atsinaujinimas – kodėl jis kyla?

Bakterinė vaginozė gali kartotis – kartais tampa ir lėtine problema. Simptomams pasireiškus, svarbu kreiptis į gydytoją ir išgerti visą paskirtą gydymo kursą, kad uždegimas būtų visiškai išgydytas.

Kaip sumažinti BV riziką?

Siekiant išvengti bakterinės vaginozės, verta rūpintis ne tik seksualiniu gyvenimu, bet ir makšties higienos įpročiais bei bendra sveikata. Rizikai sumažinti padės saikingas seksualinis aktyvumas, apsaugos priemonių naudojimas, rūpinimasis mikrofloros pusiausvyra ir žalingų įpročių atsisakymas.