Kas yra biohackingas

Biohackingas – tai plati sąvoka, apimanti įvairias, dažnai nespecifines, asmeninio tobulėjimo praktikas, kurių tikslas – pagerinti fizinę ar psichinę savijautą. Tai gali būti nuoseklūs pokyčiai gyvenimo būde, mityboje ar įpročiuose, siekiant didesnės sveikatos ir gerovės.

Šis reiškinys, dar vadinamas žmogaus tobulinimu, apima tiek proto veiklos stiprinimą, tiek greitesnį svorio mažinimą. Vienos veiklos gali būti lengvai taikomos namuose, o kitos – susijusios su rizika ir nenuspėjamais rezultatais.

Toliau šiame straipsnyje aptariame biohackingo esmę, pagrindinius tipus, dabartinius tyrimus ir galimus pavojus. Taip pat nagrinėjame kraujo tyrimus ir biohackingo sąsajas, biotechnologijas, teisinį statusą bei galimybę prailginti gyvenimo trukmę naudojant biohackingą.

Biohackingo samprata

Biohackingas – tai asmeninio tobulėjimo kryptis, kai žmogus pats bando keisti tam tikrus savo biologijos aspektus, kad pagerintų savijautą, veiklą ar sveikatą.

Ši sąvoka nėra susijusi su konkrečia moksline sritimi ar apibrėžimu. Tai šiuo metu populiarus, plačiai naudojamas terminas, apimantis įvairias, ne visada aiškiai apibrėžtas veiklas.

Žmonės renkasi biohackingą dėl skirtingų priežasčių, tokių kaip:

• siekis ištaisyti trūkumus ar silpnąsias vietas

• noras labiau kontroliuoti savo sveikatą

• tikslas prailginti gyvenimą

Vienas iš technologijų pagrindu grindžiamo biohackingo pavyzdžių yra išmanieji laikrodžiai ar aktyvumo sekimo įrenginiai, suteikiantys daug informacijos apie kūno būklę. Analizuodami šiuos duomenis, žmonės bando optimizuoti savo fizinį aktyvumą ar kitus gyvenimo aspektus.

Biohackingo pavyzdžiai ir taikymas

Kai kurie žmonės biohackingui priskiria ir jau seniai praktikuojamus įpročius.

Protarpinis badavimas

Badavimo tradicijos egzistuoja jau tūkstantmečius. Pastaruoju metu ši praktika vėl populiarėja tarp tų, kurie domisi biohackingo galimybėmis. Dažnai tikima, kad badavimas gali pagerinti arba “atstatyti” tam tikras medžiagų apykaitos funkcijas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad protarpinis badavimas gali padėti valdyti svorį, sumažinti cukrinio diabeto riziką bei teigiamai veikti širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Nootropikai

Kita dažnai su biohackingu siejama sritis – nootropikai, vadinami “proto stiprintojais”. Tai įvairūs papildai, tabletės, gėrimai ar maisto produktai, kurių gamintojai teigia, kad jie padeda pagerinti kognityvines funkcijas.

Prie plačiausiai žinomų ne receptinių nootropikų priskiriami kreatinas ar kofeinas.

Receptiniai vaistai ir rizikos

Yra ir receptinių nootropikų – vaistų, pasižyminčių stimuliuojamuoju poveikiu, kuriuos gydytojai skiria tam tikroms ligoms, pavyzdžiui, Alzheimerio ligai ar dėmesio sutrikimui gydyti.

Pavyzdžiai:

• metilfenidatas (naudojamas dėmesio sutrikimams gydyti)

• Adderall (taip pat taikomas dėmesio sutrikimų gydyme)

• memantinas (naudojamas Alzheimerio ligos atvejais)

Svarbu pabrėžti, kad receptinius vaistus reikia vartoti tik taip, kaip paskiria gydytojas. Stimuliuojančių vaistų piktnaudžiavimas gali sukelti daugybę šalutinių reiškinių ir būti pavojingas.

Tyrimai rodo, kad žmonės, vartojantys receptinius stimuliatorius be gydytojo nurodymo, susiduria su didesne įvairių sveikatos problemų rizika, įskaitant:

• padidėjusį nerimą

• kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą

• potrauminio streso simptomus

• prastesnius mokymosi rezultatus

Dėvimos technologijos

Dėvimi prietaisai, tokie kaip išmanieji laikrodžiai, galvos aksesuarai ar sveikatos stebėjimo apyrankės, tapo įprasta kasdienybės dalimi. Jie naudojami norint:

• stebėti sveikatos rodiklius ir remiantis duomenimis keisti gyvenimo būdą

• siekti sporto ir sveikatos tikslų

• sekti reprodukcinio ciklo pokyčius

Daug technologijų bendrovių jau kuria ir vysto kitą dėvimų technologijų etapą – į kūną implantuojamus prietaisus. Tokie implantai gali rinkti dar išsamesnius duomenis apie žmogaus biologines funkcijas, sveikatą ir fizinę būklę.

Biohackingo rūšys

Egzistuoja keli skirtingi biohackingo tipai. Populiariausi iš jų – tai savarankiška biologija, nutrigenomika ir “grinderiai”.

Savarankiška biologija

Savarankiškos biologijos praktika, dar žinoma kaip “garažo biologija”, apima atvejus, kai mokslinių sričių profesionalai dalijasi biohackingo žiniomis ir metodais su plačiąja visuomene, neturinčia specialaus išsilavinimo. Tai leidžia daugeliui žmonių savarankiškai atlikti eksperimentus, nepriklausant griežtai kontroliuojamai aplinkai.

Kai kurie šią sritį laiko atvira iniciatyva, nukreipta prieš mokslo institucinimą universitetuose, ir skatina pilietinės mokslinės veiklos, savarankiškų tyrimų bei lankstesnio požiūrio plėtrą.

Manoma, kad savarankiška biologija suteikia daugiau kūrybiškumo, laisvės, įvairovės ir improvizacijos galimybių. Tokia veikla apima įvairias biohackingo sritis, tarp kurių:

• mikrobiologija

• mityba

• biomedicinos ir sintetinė biologija

Nutrigenomika

Nutrigenomika yra biohackingo sritis, tirianti, kaip maistas veikia žmogaus genus, o taip pat kaip genetinės ypatybės lemia individualią organizmo reakciją į tam tikrus maisto produktus.

Mokslininkai pasitelkia nutrigenomiką, kad geriau suprastų mitybos ir genų tarpusavio sąveiką, rizikos veiksnius sveikatai bei atrastų naujus būdus ligų prevencijai ir gydymui.

Žmogus gali pateikti DNR mėginį specializuotai laboratorijai, kur išanalizuojama jo genetinė informacija. Remiantis rezultatais, sveikatos priežiūros specialistai gali sudaryti individualų mitybos planą, įtraukiant ar išbraukiant maisto produktus, kurie gali būti nepalankūs dėl paveldėto polinkio į tam tikras ligas.

Grinders judėjimas

Grinderiai – tai žmonės, kurie save laiko žmogaus tobulinimo inovatoriais. Šio biohackingo tipo pagrindas – po oda įtaisomi prietaisai ir įvairios technologinės kūno modifikacijos.

Ar biohackingas iš tiesų veikia ir ką rodo tyrimai?

Kadangi biohackingas yra menkai reglamentuojamas ir dažnai praktikuojamas privačiai, sunku tiksliai įvertinti, kiek šios veiklos atneša apčiuopiamos naudos. Nors internete egzistuoja didelės bendruomenės, dalinančios savo eksperimentų rezultatais, daugelio jų patikimumą įvertinti sunku.

Nepaisant to, dalis mokslinių tyrimų jau atskleidžia tam tikrą biohackingo efektyvumą.

Pavyzdžiui, eksperimentas su gyvūnais, kuriame taikyta nutrigenomika, parodė, kad fruktozė pakeičia esminius genų reguliavimo aspektus, kas gali turėti įtakos infekcijų vystymuisi ir ligoms. Taip pat pastebėta, jog fruktozė paveikė:

• medžiagų apykaitą

• uždegiminius procesus

• imuninės sistemos veiklą

Ką iš tiesų veikia?

Žmonės gali pagerinti savo sveikatą, produktyvumą ar kognityvinę veiklą remdamiesi tam tikrais moksliniais tyrimais pagrįstais metodais.

Protarpinis badavimas

Tai mitybos būdas, kai valgoma tik nustatytu laiku, o likusį laiką susilaikoma nuo maisto. Pavyzdžiui, valgoma tik per aštuonių valandų intervalą – nuo vidurdienio iki 20 val., o likusį laiką nevalgoma.

Protarpinis badavimas gali padėti:

• mažinti kūno riebalų kiekį

• mažinti kraujo spaudimą

• sulėtinti širdies ritmą

• mažinti uždegiminius procesus

• padidinti organizmo atsparumą širdies apkrovai

• stiprinti apsaugą nuo diabeto

Šaltas vanduo ir jo terapija

Šalto vandens terapija – vis labiau populiarėjanti sveikatingumo ir sporto tendencija. Ji pagrįsta panirimu į vandenį, kurio temperatūra dažniausiai žemesnė nei 15°C. Tai gali būti plaukimas atviruose vandens telkiniuose arba ledo vonios.

2020 metų apžvalga rodo, kad šaltas vanduo gali turėti teigiamą poveikį:

• širdies ir kraujagyslių sistemai

• imunitetui

• endokrininei sistemai

• psichikos sveikatai

Vis dėlto, ši praktika kelia rimtų pavojų, įskaitant:

• staigų organizmo reakciją į šaltį

• hipotermiją

• staigią mirtį

Norintys išbandyti šalto vandens terapiją turėtų pradėti nuo trumpų panirimų, po specialistų priežiūra, pamažu didinant laiką ir stiprinant toleranciją.

Kofeinas

Kofeinas gali padėti išlaikyti budrumą, pagerinti dėmesio koncentraciją bei didinti produktyvumą.

Tačiau būtina nepamiršti saikingumo, nes didesni kiekiai gali sukelti nepageidaujamų reiškinių, tokių kaip pakilęs kraujo spaudimas, rėmuo ar galvos skausmai.

Kokios rizikos egzistuoja?

Mokslinius tyrimus paprastai atlieka institucijų remiamos komandos, kurios užtikrina etikos laikymąsi ir tyrimų kokybę. Tačiau biohackeriai dažnai dirba privačiai, be nepriklausomų etikos vertinimų ar priežiūros, o tai gali kelti pavojų.

Etikos specialistai ir mokslininkai reiškia susirūpinimą dėl reglamentavimo trūkumo ir atsakomybės stokos, nes tai gali paskatinti nesaugų darbą.

Biohackeriai gali nenuosekliai taikyti saugumo priemones, eksperimentuodami su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ar biologiniais preparatais, gali nesinaudoti apsaugine apranga ar nenumatyti galimų pavojų, tokių kaip išsiliejusių chemikalų neutralizavimas. Dėl to gali kilti infekcijų, apsinuodijimų ar kitų sveikatos sutrikimų rizika.

Be to, pavojų kelia ir neoficialių šaltinių, tokių kaip tinklaraščiai ar socialiniai tinklai, patarimų laikymasis. Prieš išbandant naujus mitybos, miego ar fizinio aktyvumo metodus, visada patartina pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu, kad įvertintų pasirinkto būdo saugumą ir tinkamumą individualiai sveikatai.

Biohackingas ir biotechnologijos

Biotechnologija – tai inžinerijos ir biologijos mokslų derinys, kai gyvos ląstelės ar organizmai pasitelkiami produktų ar paslaugų kūrimui. Pavyzdžiui, kepant duoną, naudojamos gyvos mielės – tai vienas iš biotechnologijos pavyzdžių.

Biohackeriai gali naudotis biotechnologijų žiniomis savo eksperimentuose, tačiau šios dvi sritys nėra visiškai tapačios.

Teisinis reglamentavimas

Siekdami pagerinti sveikatą ar mitybą asmeniniu lygmeniu, žmonės neprieštarauja įstatymams. Visgi, svarbu vengti patarimų iš nepatikimų, neoficialių šaltinių, nes jie gali būti nesaugūs ar netinkami jūsų sveikatai.

Daugumoje šalių nėra aiškių teisinių ribojimų asmeniniams biohackingo bandymams, atliekamiems namuose, ir šios veiklos beveik niekas nekontroliuoja.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, reikalauja specialių leidimų norint atlikti tam tikrus biohackingo eksperimentus. Dauguma mokslinių institucijų laikosi savireguliacijos, ypač kai kalbama apie prieštaringai vertinamus tyrimus.

Kai kuriais atvejais biohackingas yra draudžiamas įstatymų. Tai apima:

• augalų genetinį modifikavimą naudojant agrobakterijas, nes ši veikla reguliuojama žemės ūkio institucijų

• dirvožemio bakterijų kultivavimą, nes dirvožemyje gali būti pavojingų patogenų, įskaitant juodligės sukėlėjus

Ar įmanoma prailginti gyvenimo trukmę?

Yra nemažai biohackingo sričių, susijusių su pastangomis lėtinti arba neutralizuoti senėjimo poveikį.

Tie, kurie domisi nutrigenomika, dažnai renkasi sveiką mitybą, papildų vartojimą, fizinį aktyvumą ir meditaciją, siekdami pailginti savo biologinį amžių. Taip pat pasitaiko retesnių, eksperimentinių metodų, tokių kaip kraujo perpylimai, kiaušialąsčių atjauninimas, užšaldymas ar genų redagavimas.

Didėjant šių praktikų prieinamumui, kyla ir etinių klausimų apie galimybę sulaukti senatvės be senėjimo požymių, skirtumus tarp lyčių senėjimo procese bei socialinę nelygybę tarp tų, kurie turi prieigą prie gyvenimo trukmę ilginančių technologijų, ir tų, kurie tokios galimybės neturi.