Dauginės mielomos simptomai

Daugelis žmonių, susidūrusių su daugine mieloma, pastebi įvairius simptomus – nuo nugaros skausmų iki nuolat jaučiamos silpnumo ir nuovargio. Ši liga vystosi skirtingai – kai kuriems asmenims ilgą laiką nejaučiama jokių požymių, o kitiems simptomai gali išryškėti staiga ir tapti pavojingi gyvybei. Susipažinimas su dažno ir reta pasitaikymo simptomais, komplikacijomis bei ligos eiga padeda geriau suprasti, ko galima tikėtis gydymo metu.

Dažniausi simptomai

Dauginė mieloma dažniausiai pasireiškia kaulų skausmais, ypač apatinėje nugaros dalyje ir šonkauliuose. Taip pat dažnas nuovargis, kurį daugeliu atvejų lemia anemija – ši būklė dažnai lydima šios ligos. Gali varginti ir stiprus silpnumas, sumažėjęs apetitas, netikėtas svorio kritimas.

Progresuojant ligai, neretai stebimas kaulų irimą, mažėja kraujo ląstelių, atsiranda inkstų pažeidimų požymių. Kaulų audinio ardymas gali lemti jų silpnėjimą, ypač stuburo srityje, dėl to gali įvykti slankstelių suspaudimas – tai sukelia stiprų nugaros skausmą, galūnių tirpimą ar silpnumą. Kaulų ardymas taip pat padidina kalcio koncentraciją kraujyje: tokiu atveju gali išsivystyti pykinimas, silpnumas, raumenų ar pilvo skausmas, gausus troškulys, sumišimas.

Poveikis inkstams ir kraujui

Dėl mielomos organizmas ima gaminti nenormalius baltymus, kurie filtruojami per inkstus ir gali juos pažeisti: ilgainiui neišvengiama inkstų funkcijos sutrikimo ar net nepakankamumo. Be to, ligos metu sveikos kraujo ląstelės išstumiamos iš kaulų čiulpų. Dėl to nukenčia imuninė sistema, mažėja raudonųjų ląstelių (išsivysto anemija) ar trombocitų (kyla kraujavimo rizika, atsiranda mėlynių, kraujavimas iš nosies).

Kaulų komplikacijos

Mielomos židiniai silpnina kaulus, didėja lūžių tikimybė. Dažniausias infekcijų šaltinis – plaučiai, kuriuose neretai išsivysto uždegimas. Kai organizmui sunku kovoti su uždegimu, infekcijos tampa nuolatinės.

Ligos atsinaujinimo simptomai

Mieloma dažnai pasižymi remisijos periodais, kai po gydymo liga laikinai sustoja ir tyrimai nerodo aktyvių ląstelių. Tačiau net ir tuo metu kūne gali likti kelios vėžinės ląstelės, kurios vėliau gali tapti aktyvios ir pradėti daugintis. Atsinaujinimo metu simptomai paprastai kartojasi – grįžta nuovargis, silpnumas, didėja infekcijų dažnis, atsiranda kraujavimas ar mėlynės.

  • Išsekimas, stiprus nuovargis
  • Kraujavimai, pavyzdžiui, iš nosies
  • Pasikartojančios infekcijos

Pastebėjus naujus ar sugrįžusius požymius, svarbu pasitarti su gydytoju.

Galimos komplikacijos

Komplikacijų spektro priežastys – nenormalių baltymų kaupimasis, kaulų čiulpų pažeidimas ir kaulinio audinio irimas. Dažnesnės komplikacijos:

  • Nugaros skausmas
  • Inkstų pažeidimai
  • Pasikartojančios infekcijos
  • Anemija
  • Kraujavimo sutrikimai
  • Kaulų lūžiai
  • Neurologiniai sutrikimai (stuburo ar nervų spaudimas, neuropatija ir pan.)

Retesni simptomai ir būklės

Dalis mieloma sergančių žmonių gali susidurti ir su retesnėmis problemomis:

  • Kepenų ar blužnies padidėjimas (skausmas ar tinimas pilve, pykinimas, niežulys, gelsvumas, patamsėjęs šlapimas)
  • Tankus kraujas dėl per didelio M-baltymų kiekio (galvos skausmas, kraujavimas, nuovargis, regėjimo pakitimai)
  • Krioglobulinemija – kai kraujyje susikaupia baltymai, šalčio metu sukietėjantys ar tirštėjantys (sąnarių skausmai, Raynaud sindromas, silpnumas, kraujosruvos)
  • Amiloidozė – kai audiniuose kaupiasi nenormalus baltymas, trikdantis vidaus organų veiklą (tinimas, sunkus nuovargis, dusulys, tirpimas rankose ar kojose, nereguliarus širdies ritmas, ryjimo sutrikimai, pakitusios odos spalvos ar struktūros)

Kada būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos

Staigiai pasikeitusi organizmo būklė reikalauja skubios medicininės pagalbos. Įspėjamieji ženklai:

  • Ūmus savijautos pablogėjimas
  • Stiprūs skausmai
  • Karščiavimas ar užsitęsusios infekcijos
  • Didelis pykinimas, vėmimas ar viduriavimas, nepalengvėjantys nuo paskirtų vaistų
  • Kraujavimas
  • Dusulys
  • Ryškus silpnumas, paveikiantis galūnių veiklą
  • Sumišimas, orientacijos sutrikimai
  • Neįprastas mėlynių atsiradimas
  • Galūnių patinimas ar tirpimas
  • Bet kokia trauma ar sužeidimas

Kaip nustatoma daugine mieloma

Ligos diagnostikai taikoma daugybė tyrimų. Kraujo tyrimai atskleidžia baltųjų kraujo kūnelių kiekį, kalcio lygį, specifinius žymenis ir kraujo klampumą. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip skeletinė rentgenograma, magnetinio rezonanso tomografija ar kompiuterinė tomografija, padeda ieškoti auglių bei kitų požymių. Galutinę diagnozę dažniausiai patvirtina kaulų čiulpų biopsija, kuri leidžia nustatyti nenormalių ląstelių buvimą.

Ligos paplitimas

Dauginė mieloma laikoma gana reta onkologine liga. Gyvenimo eigoje rizika susirgti šia liga siekia mažiau nei 1 proc. visų žmonių.

Išgyvenamumo prognozės

Prognozės priklauso nuo ligos išplitimo: jei navikas lokalizuotas vienoje vietoje (kaulo viduje ar išorėje), penkerių metų išgyvenamumo tikimybė yra apie 75 proc. Išplitus ligai (kai randama daugiau navikų), penkerių metų išgyvenamumas siekia maždaug 53 proc.

Dr. Saulius Petraičius

Komentarų sekcija išjungta.