Dažniausios ligoninėje įgyjamos infekcijos

Chirurginė intervencija dažnai kelia ne tik jaudulį, bet ir rūpestį galimomis infekcijomis, kurios gali išsivystyti po operacijos. Nors didžiąją dalį bakterinių infekcijų galima išvengti laikantis rankų higienos ir tinkamai prižiūrint žaizdas, kai kuriems pacientams vis dėlto pasireiškia uždegimas, galintis sukelti rimtesnių sveikatos problemų ateityje.

Kuo gresia pooperacinės bakterinės infekcijos

Bakterinė infekcija po operacijos ne visada būna itin pavojinga – kartais ji pasireiškia tik paraudimu ar pūlingu sekretu aplink pjūvį. Tokios infekcijos dažniausiai sėkmingai gydomos, tačiau sunkesni atvejai gali baigtis ilgesniu gydymu ligoninėje ir rimtais organizmo sutrikimais.

Sudėtingesnės infekcijos neretai išplinta už operacijos vietos ribų – gali patekti į kraują, kvėpavimo ar šlapimo takus, o kartais net prasideda visiškai nesusijusioje kūno vietoje.

Kaip nustatoma bakterijos rūšis

Bakterijos plika akimi nematomos, tad jų nustatymui atliekami specialūs tyrimai. Kai įtariama infekcija, imama kūno skysčio – kraujo, šlapimo, seilių ar pūlių – mėginys. Surinkta medžiaga užsėjama specialiose terpėse, kuriose bakterijos auga kelias dienas, kad vėliau būtų galima jas įvertinti mikroskopu ir tiksliai nustatyti jų tipą.

Nustačius bakterijos rūšį, atliekamas jautrumo antibiotikams testas. Mėginys veikiamas įvairiais vaistais, kad paaiškėtų, kuris antibiotikas veiksmingiausiai sunaikina konkretų sukėlėją. Būtent šis preparatas paskiriamas gydymui.

Infekcijos, kylančios gydymo įstaigose

Ligoninėje ar kitoje gydymo įstaigoje įvykusios infekcijos vadinamos hospitalinėmis arba su sveikatos priežiūra susijusiomis. Dažnai jos išsivysto per pirmąsias atsigavimo savaites, ypač operuotoje vietoje – tuomet tai vadinama chirurginės vietos infekcija. Tokios ligos paprastai gydomos antibiotikais, dažnai per veną.

Dažnesni ir aktualūs sukėlėjai

• Clostridioides difficile (C. diff) – viena dažniausių ligoninėse aptinkamų bakterijų, pažeidžiančių virškinamąjį traktą. Ji dažnai pasireiškia po gydymo antibiotikais, nes šie išnaikina natūralią žarnyno mikroflorą. C. diff gydoma specifiniais antibiotikais.
• Staphylococcus aureus, neretai vadinama stafilokoku, natūraliai aptinkama daugumos žmonių nosyse. Daugeliu atvejų ji nesukelia problemų, bet patekus į žaizdą ar kitą kūno ertmę gali lemti sunkias infekcijas, pavyzdžiui, plaučių uždegimą.
• MRSA – tai stafilokokinės bakterijos atmaina, atspari daugybei įprastų antibiotikų (ypač penicilino grupės). Visgi tam tikri antibakteriniai vaistai vis dar veiksmingi prieš šią infekciją.
• VRSA – ši bakterija pasižymi atsparumu net galingam antibiotikui vankomicinui.
• Enterokokai dažnai sudaro natūralią žarnyno bei moters lytinių takų mikroflorą. Paprastai jie nekenksmingi ir svarbūs organizmui, tačiau patekę į kitas vietas ar žaizdas gali sukelti rimtų infekcijų.
• VRE – tai enterokokų rūšis, kuri nebereaguoja į vankomicino poveikį ir gali būti ypač pavojinga patekus į kraują ar pjūvį.
• Acinetobacter paprastai sutinkamas gamtoje – dirvožemyje ar vandenyje. Dažniausiai ši bakterija nekenkia sveikam žmogui ar net po operacijos, tačiau sunkiai sergantiems ir slaugos įstaigose gydomiems pacientams ji gali sukelti sunkias infekcijas.
• Klebsiella dažnai gyvena sveiko žmogaus žarnyne, tačiau infekcija dažniausiai kyla, jei bakterija patenka į organizmą dėl įvairių medicininių manipuliacijų – pavyzdžiui, naudojant kvėpavimo vamzdelį, intravenines sistemas ar ilgesnį laiką taikant antibiotikų terapiją.

Kaip išvengti infekcijų po operacijos

Atsakinga žaizdų priežiūra, dažnas rankų plovimas ir laiku pastebėti pirmieji pakitimai – svarbiausi žingsniai, padedantys išvengti komplikacijų po chirurginių procedūrų. Jeigu po operacijos pajutote paraudimą, patinimą, pakilo temperatūra ar atsirado pūlingos išskyros, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.