Dažniausios niežėjimo priežastys ir gydymo būdai

Niekas turbūt nėra patyręs niežulio – to varginančio pojūčio, kai norisi kasytis, o prireikus kartais tampa sunku net užmigti. Mediciniškai šis reiškinys vadinamas niežuliu arba pruritu. Niežėjimas gali apimti tiek vieną kūno vietą (vietinis), tiek jaustis visame kūne (bendrasis). Kai kada niežulys pasireiškia kartu su bėrimu, kuris gali būti tiek niežulio priežastis, tiek pasekmė. Tačiau ne visada ant odos atsiranda matomų pakitimų – nemalonus poreikis kasytis gali būti ir be akivaizdaus bėrimo.

Niežėjimo atsiradimo mechanizmas

Niežulys ir skausmas yra tarpusavyje susiję – abi šias pojūčius į smegenis perduoda tie patys nervų takai. Nusikasius niežtinčią vietą, gali kilti noras kasytis dar labiau, taip užsisuka vadinamasis „niežulio-kasymosi ratas“. Tai sukelia papildomą dirginimą ir gali dar labiau sustiprinti simptomus, ypač naktį, kai visa kūno sistema yra jautresnė.

Galimos niežėjimo priežastys

Niežulys visada turi priežastį, o ją gana dažnai nulemia būtent tas plotas, kuriame jaučiamas niežėjimas. Dažniausiai niežulį sukelia odos ligos, tačiau jį gali išprovokuoti ir tam tikros viso organizmo (sisteminės) būklės.

Vietinis ir bendras niežėjimas

• Vietinis niežulys dažniausiai signalizuoja apie tam tikrą odos pažeidimą ar ligą. Galvos odos niežėjimą dažnai lemia seborėjinis dermatitas (pleiskanos), atopinis ar kontaktinis dermatitas, žvynelinė arba galvos utėlės.
• Bendras niežulys gali būti nulemtas ne tik odos ligų (pavyzdžiui, dilgėlinė, atopinis ar kontaktinis dermatitas), bet ir sisteminių faktorių: kai kurių vaistų (ypač skausmui malšinti skirtų preparatų), žarnyno parazitų, anemijos dėl geležies stygiaus, kepenų ar inkstų ligų, sutrikusios skydliaukės veiklos, o kartais – ir onkologinių susirgimų.

Dažniausios alerginės odos ligos, sukeliančios niežėjimą

Trijų rūšių alerginiai odos susirgimai dažniausiai lemia stiprų niežulį:

• Atopinis dermatitas (egzema) yra būdingas vaikams, paaugliams ir jauniems suaugusiesiems, paveikia odą lanksčiose srityse – alkūnių, kelių linkiuose. Kasantis atsiranda sausas, pleiskanojantis bėrimas, kartais blisteriai ar išskyros.
• Dilgėlinė pasireiškia bet kokio amžiaus žmonėms, bet dažnesnė vaikams. Ši būsena – tai paraudusios, iškilios dėmės, kurios paprastai praeina per kelias minutes ar valandas. Maždaug ketvirtadaliui sergančiųjų atsiranda ir audinių tinimas aplink akis, lūpas, liežuvį, rankas ar pėdas – tai vadinama angioedema.
• Kontaktinis dermatitas išsivysto, kai oda kontaktuoja su dirginančia medžiaga. Dažniau priežastis – cheminės medžiagos, augalai (ypatingai – certainų augalų šeima), kosmetika, plaukų dažai, saulės kremai, papuošalų metalai ar net dantų priežiūros priemonės. Tokia reakcija išprovokuoja stiprų niežulį, pūsleles, šlapiuojančius ir vėliau šašu padengtus bėrimus.

Kaip gydyti niežulį?

Norint veiksmingai kovoti su niežuliu, labai svarbu nustatyti jo priežastį – tuomet dažniausiai pakanka jos vengti ir diskonfortas išnyksta. Tačiau kai priežastis lieka neaiški arba išvengti dirgiklio neįmanoma, galima taikyti bendras priemones niežuliui mažinti.

Sausos odos priežiūra

Tiems, kurių odos sausumas sukelia niežulį, dažnos priemonės padeda tik iš dalies. Vienas efektyviausių būdų – „mirkyk ir kremuok“: pusvalandžiui įsiliekite į drungną vonią be kvapiųjų medžiagų, tuomet iš karto užtepkite riebios, bekvapės priemonės ar tepalo, kad įsiskverbtų ir liktų drėgmė. Jei reikalingas papildomas poveikis, į tas odos sritis, kuriose yra niežulys, galima atsargiai užtepti gydytojo paskirtų silpno stiprumo kortikosteroidinių tepalų.

Tepalai ir kremai nuo niežulio

Priešuždegiminiai tepalai su steroidais skirti gydyti įvairius niežtinčius odos bėrimus. Jie slopina uždegimą, mažina niežulį, pleiskanojimą ir išskyras. Yra tiek silpnesnių preparatų, kuriuos galima įsigyti be recepto (pavyzdžiui, 1% hidrokortizono kremas), tiek stipresnių – tik su gydytojo paskyrimu.

Reikėtų vengti tepalų su vietiniais anestetikais – jie gali patys išprovokuoti alerginius bėrimus ir dar labiau sukelti niežėjimą.

Veido odos niežėjimo gydymas

Veido oda ypatingai jautri, tad kortikosteroidinių kremų reikėtų naudoti kuo silpnesnių, tik trumpam laikui ir tik prireikus. Tepalams patekus į akis didėja rizika susirgti glaukomos ar kataraktos formomis.

Antihistamininiai vaistai

Kai kuriomis atvejais, ypač sergant dilgėline, padeda geriami antihistamininiai vaistai. Patariama rinktis nesukeliančius mieguistumo, nes jie saugesni ir sukelia mažiau nepageidaujamų poveikių. Tačiau ne visiems niežulio tipams antihistamininiai vaistai veiksmingi, ypač jei niežulį sukelia ne alerginė reakcija, o, pavyzdžiui, egzema ar kontaktinis dermatitas.

Kada verta pasikonsultuoti su gydytoju?

Nors dažniausiai niežailys nėra pavojingas ir praeina išvengus dirginančių medžiagų, kartais niežulio priežastis gali būti rimtesnė. Jei niežulys užsitęsia, atsiranda kitų simptomų ar trukdo miegui, verta kreiptis į gydytoją – taip galima laiku išsiaiškinti priežastį ir gauti veiksmingą pagalbą.