Dažnos vyresnio amžiaus žmonių ligos ir sveikatos sutrikimai

Senstant žmogaus organizmas natūraliai patiria tam tikrų pokyčių, dėl kurių atsiranda didesnė rizika susirgti įvairiomis ligomis. Kai kurios sveikatos problemos tampa dažnesnės būtent vyresniame amžiuje, nes su metų našta didėja jų tikimybė. Štai kelios iš dažniausių su amžiumi siejamų ligų ir būklių, kurios reikalauja ypatingo dėmesio rūpinantis sveikata.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Didėjant amžiui, širdies veikla gali susilpnėti, o kraujagyslės – susiaurėti ar užsikimšti. Koronarinė širdies liga yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių, daugelyje pasaulio šalių. Ji vystosi, kai pagrindinės arterijos, aprūpinančios širdį krauju, užsikemša ar susiaurėja. Tai gali įvykti pamažu, tačiau staigus užsikimšimas dažnai sukelia gyvybei pavojingą širdies smūgį.

Senoje gali taip pat dažniau pasitaikyti padidėjęs kraujospūdis ir didelis cholesterolio kiekis, ilgainiui pažeidžiantys širdį bei kraujagysles. Šios būklės didina tiek širdies, tiek smegenų kraujagyslių ligų riziką.

Insultas ir smegenų kraujotakos sutrikimai

Insultas kyla tuomet, kai nutrūksta kraujo tekėjimas į tam tikrą smegenų dalį – dėl to sutrinka deguonies tiekimas ir smegenų ląstelės greitai žūsta. Dažniausiai pasitaiko išeminis insultas, kai užsikemša smegenų kraujagyslė. Kitas variantas – hemoraginis insultas, kurį sukelia kraujagyslės plyšimas ir kraujavimas smegenyse.

Tokie įvykiai dažnai nulemia ilgalaikes pasekmes: gali sutrikti judėjimas, kalba ar netgi grėsti mirtis – viskas priklauso nuo insulto vietos ir sunkumo.

Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija)

Kraujospūdis – tai kraujo slėgis arterijų sienelėse. Su metais jis dažnai kyla. Nuolatinis aukštas spaudimas gali pakenkti širdžiai, inkstams, kraujagyslėms ir kitiems organams. Todėl svarbu reguliariai tikrintis kraujospūdį, ypač vyresniame amžiuje.

Vėžys

Amžius – vienas pagrindinių rizikos veiksnių daugeliui vėžio rūšių. Daugiau kaip du trečdaliai visų vėžio diagnozių nustatoma žmonėms, kuriems per 55 metus. Su amžiumi dažnėja tokie vėžiniai susirgimai kaip plaučių, krūtų, prostatos, storosios žarnos, šlapimo pūslės ir odos vėžys. Sveikas gyvenimo būdas ir reguliari profilaktika padeda laiku aptikti vėžį ir sumažinti riziką susirgti.

Antro tipo diabetas

Diabetas – liga, kai organizmas nebe taip gerai naudoja cukrų iš suvartojo maisto. Padažnėjęs antrojo tipo diabetas dažniausiai išsivysto po 45 metų, kai organizmas tampa nejautrus insulinui arba jo gamina per mažai. Dėl to kraujyje kaupiasi per didelis cukraus kiekis, kuris laikui bėgant žaloją kraujagysles, nervus, inkstus ir akis.

Viena iš svarbiausių priemonių – kontroliuoti svorį, sveikai maitintis, dažniau judėti. Tokie įpročiai padeda išlaikyti normalų cukraus lygį net ir esant polinkiui sirgti diabetu.

Parkinsono liga

Ši uždegiminė nervų sistemos liga dažniausiai prasideda po 60 metų. Ją lydi drebulys, raumenų sąstingis, judesių retėjimas. Nors tiksli kilmė nenustatyta, manoma, kad įtakos turi tiek paveldimumas, tiek aplinkos veiksniai, o labiau nukenčia vyrai.

Demencija ir Alzheimerio liga

Su amžiumi didėja ir atminties, mąstymo bei emocijų pokyčių rizika. Demencija – bendras terminas, apibūdinantis atminties, bendravimo ar sprendimų priėmimo sunkumus, o Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos priežastis. Kitos formos – kraujagyslinė demencija, Lewy kūnelių demencija, frontotemporaliniai ir kai kurie kiti sutrikimai.

Nors senėjimas didina demencijos tikimybę, tai nėra neišvengiama kiekvienam žmogui.

Lėtinis obstrukcinis plaučių sutrikimas (LOPL)

LOPL vadinama būklė, kai sutrinka oro tekėjimas į plaučius ir iš jų, dažniausiai dėl ilgalaikio bronchų uždegimo, gleivių pertekliaus ir gleivinės sustorėjimo. Dažniausi simptomai – nuolatinis kosulys su išskyromis, dusulys, švokštimas. LOPL daugiausia serga vyresni nei 65 metų asmenys.

Pagrindinė priežastis – užterštas oras ir ypač ilgalaikis rūkymas, todėl atsisakyti žalingų įpročių ypač svarbu.

Osteoartritas

Osteoartritas – labiausiai paplitusi sąnarių liga, pasireiškianti skausmu, patinimu ir judesių ribotumu. Liga išsivysto, kai sąnariai su amžiumi dėvisi. Didesnė rizika nustatoma moterims, žmonėms su antsvoriu ar turintiems paveldimą polinkį. Dažnai pažeidžiami kelio, klubo, rankų sąnariai.

• Gydymui taikomi vaistai nuo skausmo ir uždegimo
• Fizinių pratimų programos
• Svorio mažinimas
• Fizioterapija
• Kartais padeda ir modernios priemonės, pavyzdžiui, gliukokortikoidų injekcijos

Osteoporozė

Osteoporozė – tai kaulų tankio sumažėjimas, dėl ko kaulai tampa silpnesni ir lengviau lūžta. Ypač didelė rizika moterims po menopauzės, asmenims iš Skandinavijos regionų ar tiems, kurie ilgai vartojo tam tikrus vaistus. Mažas kaulų tankis (osteopenija) taip pat didina osteoporozės pavojų.

Svarbu laiku nustatyti šią ligą. Kaulų tankio tyrimus rekomenduojama atlikti visoms 65 metų ir vyresnėms moterims ar turintiems kitų rizikos faktorių. Bent pusė moterų ir kas ketvirtas vyras po 50 metų patiria su osteoporoze susijusius kaulų lūžius.

• Judėjimas, ypač pratimai su svoriais
• Daug kalcio ir vitamino D turintis maistas
• Rūkymo atsisakymas
• Profilaktika padeda išvengti daugelio lūžių ir su tuo susijusių komplikacijų

Katarakta

Katarakta – laipsniškai ryškėjantis akies lęšiuko drumstėjimas, kuris ilgainiui silpnina regą. Tai dažnai susiję su amžiumi, bet įtakos turi ir UV spinduliai, rūkymas, diabetas. Daugumai vyresnio amžiaus žmonių išsivysto viena ar kita kataraktos forma, dažnai po 80 metų.

Pradinėje stadijoje pokyčiai gali būti nepastebimi, tačiau ilgainiui rega vis labiau blogėja. Sudėtingesniais atvejais atliekama kataraktos operacija, kuri paprastai būna nesudėtinga ir nereikalaujanti ilgo gydymo įstaigoje.

Geltonosios dėmės degeneracija

Vyresniems nei 50 metų žmonėms būdingas akies tinklainės centrinės dalies pažeidimas, vadinamas amžine geltonosios dėmės degeneracija. Dėl šio proceso pablogėja centrinė rega, o šoniniai vaizdai išlieka gana gerai matomi. Nors amžius – svarbus rizikos veiksnys, didelę įtaką turi ir rūkymas, paveldimumas, rasė.

Stiprinant akims naudingų maistinių medžiagų kiekį (pvz., žalias daržoves, žuvį), palaikant normalų kraujospūdį ir vengiant rūkymo, galima padėti sulėtinti šios ligos progresavimą.

Klausos silpnėjimas

Senstant dažnai prastėja klausa. Pagrindinė to priežastis – ausies viduje esančių plonų plaukelių, reikalingų garso vibracijoms priimti, nusidėvėjimas. Gali pasunkėti suvokti kalbą triukšmingose vietose, garsai ir balsai atrodo tylesni ar iškraipyti.

Klausos sutrikimus greitina ne tik amžius, bet ir ilgalaikis triukšmas, rūkymas bei paveldimumas. Nuo 65 metų bent kas ketvirtas žmogus susiduria su žymiu klausos sumažėjimu, o vyresniems nei 75 metų ši problema dar labiau išryškėja.

Kaip žvelgti į su amžiumi susijusias ligas?

Būtina suprasti, kad senėjimas nėra liga, tačiau didina tam tikrų sveikatos sutrikimų riziką. Tai nereiškia, jog su amžiumi būtinai išsivystys kuri nors iš šių ligų, tačiau tikimybė susidurti su jomis tampa didesnė.

Fizinės organizmo permainos, aplinkos poveikis (pavyzdžiui, tarša, UV spinduliai), gyvenimo būdo pasirinkimai (rūkymas, mityba, judėjimas) ir paprastas kasdienis „nusidėvėjimas“ lemia, kaip greitai ar lėtai vystosi šios būklės. Nors kai kurių procesų sustabdyti negalime, daugeliui ligų galima užkirsti kelią ar atitolinti pradžią auginant sveikus įpročius bei nuolat rūpinantis savimi.