Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Dirgliosios žarnos sindromas – tai lėtinis virškinimo sutrikimas, pasireiškiantis nemaloniais pilvo pojūčiais, skausmu, pūtimu ir pasikeitusiu tuštinimosi dažniu ar išmatų pobūdžiu. Žmonės, kuriems nustatytas šis sindromas, gali dažniau viduriuoti, viduriuoti kietai arba abiejų šių būklių epizodai gali kaitaliotis tarpusavyje. Dažnai išmatos tampa vandeningos, labai kietos ar neįprastos formos. Kai kurie žmonės tuštinimosi metu pastebi gleivių, jaučia nuolatinį poreikį dar pasituštinti ar diskomfortą po valgio. Ši būklė kartais buvo vadinama įvairiais pavadinimais, tokiais kaip spazminis arba nervinis žarnynas.

Skirtingos dirgliosios žarnos sindromo rūšys

Yra kelios pagrindinės šio sindromo formos. Jų skirstymas priklauso nuo to, kokie simptomai vyrauja:

• Vidurių užkietėjimu pasireiškiantis tipas
• Dažnas viduriavimas
• Mišrus tipas, kai vargina ir užkietėjimas, ir viduriavimas
• Nespecifinis tipas, kai simptomų pobūdis neatitinka nė vienos iš aukščiau išvardintų kategorijų

Būdingi simptomai

Skundai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai pasitaikantys – pasikartojantis pilvo skausmas arba spazmai, kurie stiprėja po valgymo, bet dažnai sumažėja pasituštinus. Taip pat galima nuolatinis pilvo pūtimas ar dujų kaupimasis, uždelstas tuštinimasis, dažnas noras tuštintis ar pasikeitusi išmatų išvaizda. Kartais išmatose galima matyti gleivių.

• Viduriavimas, dažnai staiga prasidedantis
• Vidurių užkietėjimas
• Kintantys epizodai: užkietėjimas keičia viduriavimą
• Nuovargis ar energijos stoka
• Jautrumas maistui
• Rėmuo ar suvirškinimo sutrikimai
• Galvos skausmai
• Padidėjęs šlapinimosi poreikis
• Nerimas ar prislėgta nuotaika

Simptomai linkę kartotis ilgą laiką – dažniausiai pasireiškia bent kelis kartus per mėnesį kelis mėnesius iš eilės. Moterims dirgliosios žarnos simptomai gali sustiprėti menstruacijų metu. Pernelyg didelis stresas arba miego trūkumas taip pat gali pabloginti savijautą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Reikėtų kreiptis pas medikus, jei jūsų simptomai stiprėja, atsiranda naujų, jaučiate stiprų pilvo skausmą, pastebite kraują išmatose ar netikėtai sumažėja kūno svoris, pasireiškia karščiavimas ar vėmimas. Šie požymiai gali rodyti kitus virškinimo sistemos sutrikimus, kuriems reikia papildomų tyrimų.

• Kraujavimas iš tiesiosios žarnos ar didelės kraujo priemaišos išmatose
• Staigus svorio netekimas, kai tam nėra akivaizdžios priežasties
• Nuolatinis vėmimas ar užsitęsęs karščiavimas
• Mažakraujystė

Vaikų dirgliosios žarnos požymiai

Šis sindromas neretai pasireiškia ir vaikystėje. Vaikai patiria tokius pačius simptomus kaip ir suaugusieji: pilvo skausmą ar diskomfortą, tuštinimosi pokyčius, pūtimą ar skubos pojūtį tualete. Taip pat gali varginti apetito stoka, pykinimas, svorio kritimas ar vangumas. Tačiau pastebėjus nuolatinį skausmą pilvo dešinėje dalyje arba sunkumus ryjant, uždelstą augimą ar brendimą, būtina pasitarti su gydytoju.

IBS ir žarnyno uždegiminės ligos: Kuo skiriasi?

Dirgliosios žarnos sindromas ir žarnyno uždegiminės ligos atrodo panašūs, kadangi abiejų simptomai – pilvo diskomfortas ir dažnas tuštinimasis. Tačiau svarbus skirtumas tas, kad dirgliosios žarnos sindromas neuždegina žarnyno ir nedidina pavojingų komplikacijų, tokių kaip žarnyno vėžys, rizikos. Tuo tarpu uždegiminės ligos gali pažeisti žarnyno sieneles ir kelti didesnį pavojų sveikatai.

Sindromo priežastys ir rizikos veiksniai

Kol kas nėra vienaip aiškiai nustatyta, kodėl žmonėms pasireiškia šis sindromas. Tyrimai rodo, kad žarnynas gali tapti per jautrus – reaguoja spazmais net ir į minimalų dirgiklį. Taip pat svarbus vaidmuo gali tekti nervinei ir hormoninei sąveikai tarp smegenų ir žarnyno. Tam tikrų bakterijų kiekio pokyčiai virškinamajame trakte ar žarnyno mikrobiotos pasiketimai taip pat gali turėti įtakos.

• Dažniau pasitaiko asmenims, gimusiems moterimis; apie dvigubai dažniau nei vyrams.
• Didesnis pavojus susirgti egzistuoja jaunesniame amžiuje, dažniausiai nuo paauglystės iki vidutinio amžiaus.
• Paveldimumas – sindromas dažnai pasitaiko šeimose.
• Stresas, sunkiai išgyventi įvykiai, psichologinės traumos ar emocinės problemos gali turėti reikšmės.
• Vieni žmonės jautriau reaguoja į tam tikrus maisto produktus, o kai kurie vaistai (antibiotikai, antidepresantai) gali išprovokuoti simptomus.
• Po virškinimo takų infekcijų ar apsinuodijimo maistu žarnynas gali laikinai tapti jautresnis.
• Kai kuriems žmonėms sindromas pasireiškia kartu su kitais lėtinio skausmo sutrikimais, pavyzdžiui, fibromialgija, lėtiniu dubens skausmu, dirglia šlapimo pūsle ar lėtiniu nuovargiu.

Kaip nustatoma diagnozė?

Nėra vieno testo, kuris patvirtintų dirgliosios žarnos sindromą – tai vadinama diagnoze atmetimo būdu. Gydytojas įvertina jūsų simptomų pobūdį, trukmę ir dažnį, galbūt paskirs papildomus tyrimus, jei sieks atmesti kitas ligas:

• Žarnyno apžiūra endoskopiniais tyrimais (kolonoskopija, sigmoskopija)
• Kraujotakos, uždegimo ar mažakraujystės tyrimai
• Išmatų tyrimai dėl infekcijų, paslėpto kraujo
• Toleravimo laktozei ar glitimo netoleravimo tyrimai
• Virškinimo fermentų trūkumo nustatymas
• Radiologiniai tyrimai tais atvejais, kai reikalinga papildoma informacija

Diagnozuojant svarbu atskirti dirgliosios žarnos sindromą nuo maisto alergijų ar netoleravimo, vaistų poveikio, uždegiminių ar infekcinių virškinimo sistemos ligų.

Pagalba ir gydymo galimybės

Šio sindromo gydymas priklauso nuo individualių simptomų, tad priemonių planas sudaromas kartu su gydytoju. Veiksmingiausia – derinti gyvenimo būdo korekcijas, mitybos pakeitimus ir tam tikrus vaistus.

Pagrindiniai gyvenimo būdo pokyčiai

• Vartokite daugiau skaidulų (pvz., vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų), bet įtraukite juos palaipsniui.
• Gerkite daug vandens.
• Ribokite kofeino (kavos, arbatos, gaiviųjų gėrimų) kiekį.
• Venkite rūkymo.
• Stenkitės mažinti stresą pasirinkę jums tinkamiausią atsipalaidavimo būdą: meditaciją, gilų kvėpavimą, progresyvią raumenų relaksaciją ar vizualizaciją.
• Valgykite lėtai, kruopščiai kramtydami maistą.
• Nepraleiskite pagrindinių valgymų ir stenkitės laikytis įprasto valgymo laiko.
• Maistą porcijuokite į mažesnes ir valgykite dažniau.
• Veskitės mitybos ir savijautos dienoraštį – tai padės išsiaiškinti, kurie produktai sukelia simptomus.
• Reguliariai mankštinkitės—tiks intensyvus vaikščiojimas, plaukimas ar dviračio mynimas ne mažiau kaip 30 minučių, penkis kartus per savaitę.
• Venkite gazuotų gėrimų.
• Miegokite 7–9 valandas kasnakt.

Psichologinė pagalba

• Kognityvinė elgesio terapija (KET)
• Biofeedback pratimai
• Hipnoterapija

Šios priemonės gali padėti tiems, kuriuos vargina nerimas ar prislėgta nuotaika, susijusi su virškinimo problemomis.

Vaistai ir papildai

• Skaidulas didinantys papildai (psiliumas, kviečių ar kukurūzų skaidulos) – gerina žarnyno veiklą.
• Tam tikri antibiotikai gali padėti sumažinti žarnyno bakterijų kiekį.
• Probiotikai, kurių gausu, pvz., jogurte ar tam tikruose maisto papilduose, gali pagerinti žarnyno mikroflorą.
• Vaistai nuo spazmų, antidepresantai arba net virškinimą gerinantys vaistai gali būti paskiriami gydytojo.
• Vidurius laisvinantys ar žarnų peristaltiką reguliuojantys preparatai skiriami priklausomai nuo to, kuris simptomas vyrauja – viduriavimas ar užkietėjimas.

Visus vaistus vartokite tik pagal gydytojo nurodymus, ypač ilgalaikio vartojimo atveju.

Dažniausi dirgliosios žarnos sindromo dirgikliai

• Stresas, kuris gali paskatinti žarnyno spazmus
• Menstruacijų ciklo pokyčiai
• Miego trūkumas
• Kofeinas (kava, šokoladas, kai kurie vaistai)
• Pieno produktai (išskyrus raugintus, pvz., jogurtą)
• Gazuoti gėrimai
• Didelio fruktozės kiekio maistas: kai kuri vaisiai, vaisių sultys
• Kvieni maisto produktai, ypač kvietiniai gaminiai
• Dirbtiniai saldikliai: sorbitolis, ksilitolis, manitolis
• Alkoholis
• Brokoliai, žiediniai kopūstai, kopūstai, lapiniai kopūstai – gali sukelti dujų kaupimąsi
• Svogūnai, porai, česnakai
• Pupelės ir ankštiniai – dėl juose esančių sunkiai virškinamų junginių

Kadangi veiksniai, sukeliantys simptomus, kiekvienam žmogui gali būti skirtingi, verta vesti dienoraštį, kuriame registruotumėte savo reakcijas į įvairius produktus bei situacijas. Tai padės nustatyti „kaltininkus“ ir palengvins dietos koregavimą.

Mitybos rekomendacijos sergant IBS

Dažnai norint sušvelninti simptomus, tenka peržiūrėti savo mitybą. Dažnai rekomenduojama mažai FODMAP angliavandenių dieta – tai tam tikrų žarnyne sunkiai virškinamų cukrų ribojimas. Tokie angliavandeniai gausūs kviečiuose, pupelėse, kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse. Dažnai pradedama visiška eliminacija, vėliau šie produktai grąžinami į racioną etapais, stebint, kuriems esate jautrūs. Dažni FODMAP šaltiniai: pupelės, lęšiai, kvietiniai gaminiai, obuoliai, kriaušės, vyšnios ir kai kuri pieno produktai.

Jei keisdami mitybą sumažinate kalcio, stenkitės jo gauti iš kitų šaltinių, tokių kaip tofu, jogurtas, lašiša su kaulais, žalios lapinės daržovės, arba vartokite papildus.

Kokios galimos komplikacijos?

• Užsitęsęs užkietėjimas gali lemti išmatų susikaupimą, kuris sukelia stiprų pilvo skausmą.
• Maisto netoleravimas – kai kuriuos produktus gali tekti visiškai išbraukti iš meniu.
• Mitybos trūkumas, jei dėl simptomų apribojate daug produktų.
• Hemorojus – gali susiformuoti dėl dažnų ar sunkių tuštinimosi epizodų. Svarbu laikytis higienos, vengti įtampos tualete, prireikus naudoti gydomųjų priemonių.
• Nėštumo metu simptomai gali sustiprėti dėl hormoninių pokyčių ar fizinio spaudimo žarnynui. Kartais nutraukus vaistus simptomai pagilėja.
• Nuotaikos sutrikimai – stresas, skausmas ir nenuspėjamumas neretai sukelia nerimą ar depresiją. Svarbu rasti emocinės paramos ir įtraukti ją į gydymo planą.
• Kasdienybės kokybė – staigūs simptomų protrūkiai verčia dažniau lankytis pas gydytoją, sunkina darbą ir socialinį gyvenimą.

Santrauka

Nors šios ligos priežastys dar nėra aiškios, žinoma, kad dirgliosios žarnos sindromas nesukelia pavojingų komplikacijų ir nedidina vėžio rizikos. Simptomai yra nemalonūs, tačiau galima rasti būdų juos efektyviai kontroliuoti – derinant mitybą, gyvenimo būdo pokyčius ir prireikus vaistus. Atsakingai sekdami savo sveikatą ir konsultuodamiesi su gydytoju, galite žymiai pagerinti kasdienę savijautą bei gyvenimo kokybę.