Divertikulitas ir dirgliosios žarnos sindromas: kuo jie skiriasi?

Virškinamojo trakto ligos dažnai sukelia panašius nemalonius pojūčius, todėl kartais sunku suprasti, kas konkrečiai vargina mūsų organizmą – ar tai dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), ar divertikulitas. Abu šie sutrikimai paveikia žarnyną, tačiau pasižymi skirtingomis priežastimis bei gydymo principais.

Kas yra divertikulitas?

Divertikulitas išsivysto tada, kai didžiajame žarnyne susiformavusios mažos išsigaubos kišenėlės (vadinamos divertikulais) tampa uždegiminės arba užsikrečia. Dažniausiai šie dariniai aptinkami S formos (sigmoido) žarnoje, tačiau kartais juos galima rasti ir dešinėje storosios žarnos pusėje, ypač žmonėms, turintiems tam tikrų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių.

Divertikulitas dažnai painiojamas su divertikuloze – pastaroji reiškia vien tik divertikulų buvimą, be uždegimo ar infekcijos. Yra ir dar viena būklė – divertikulinis kraujavimas, kai šios žarnyno kišenėlės ima kraujuoti.

Kas yra dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)?

Dirgliosios žarnos sindromui priskiriama simptomų grupė, kuri apima pilvo spazmus, pūtimą, tuštinimosi sutrikimus (viduriavimą arba vidurių užkietėjimą). Nors kiekvieno žmogaus simptomai ir jų intensyvumas skiriasi, DŽS dažniausiai diagnozuojamas, jei požymiai vargina bent 6 mėnesius ir pasireiškia ne rečiau kaip 3 dienas per mėnesį per pastaruosius 3 mėnesius.

DŽS neturėtų būti painiojamas su uždegiminėmis žarnyno ligomis – tai skirtingos būklės.

Kaip atskirti simptomus?

Divertikulitas ir DŽS gali pasireikšti labai panašiais simptomais, todėl dažnai sunku atskirti, kurią būklę turi pacientas. Štai ką verta žinoti:

• Pilvo skausmas
• Pūtimas
• Vidurių užkietėjimas

Taip pat yra kiekvienai būklei būdingų skirtumų:

Divertikulitui dažnesni simptomai

• Skausmas ir jautrumas apatinėje pilvo dalyje, ypač kairėje
• Staigus tuštinimosi pobūdžio pokytis – užkietėjimas arba viduriavimas
• Pilvo spazmai
• Karščiavimas, šaltkrėtis
• Skausmas, kuris nesumažėja po tuštinimosi

DŽS būdingesni požymiai

• Viduriavimas
• Baltos gleivės išmatose
• Sumažėjęs skausmas po tuštinimosi

Neretai divertikulozė (kai uždegimo dar nėra) nesukelia jokių simptomų ir nustatoma atsitiktinai, atliekant žarnyno tyrimus dėl kitų priežasčių. Kartais, kai divertikulai būna gausūs, jie gali sukelti pilvo pūtimą, skausmą, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą – simptomus, būdingus ir DŽS.

Kas lemia šias ligas?

Nors tikslios priežastys išlieka nevisiškai aiškios, manoma, jog tiek genai, tiek aplinkos veiksniai gali turėti įtakos abiejų ligų išsivystymui.

Divertikulito riziką gali didinti nutukimas, rūkymas, nepakankama fizinė veikla, gausus raudonos mėsos vartojimas ir skaidulų trūkumas mityboje.

Dirgliosios žarnos sindromas siejamas su žarnyno ir smegenų komunikacijos sutrikimu – neretai jį lydi stresas, depresija ar nerimas.

Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, sergantys DŽS, dažniau susiduria ir su divertikulitu, tačiau mokslininkai išlieka atsargūs dėl šio ryšio – jo reikšmė dar nėra aiškiai įrodyta.

Gydymo ir profilaktikos principai

Norint pagerinti žarnyno veiklą bei sumažinti nemalonius pojūčius, tiek DŽS, tiek divertikuliozei rekomenduojama didinti skaidulinių maisto produktų kiekį racione arba vartoti skaidulų papildus.

Gyvenimo būdo keitimas taip pat gali padėti išvengti divertikulito paūmėjimų ir sustiprinti virškinimo sistemos sveikatą:

• Nerūkykite arba pasistenkite atsisakyti rūkymo
• Reguliariai judėkite
• Siekiant išlaikyti optimalų kūno svorį
• Vartokite alkoholį saikingai
• Venkite dažnai vartoti aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo

Sergantiems DŽS tikslinga papildomai:

• Vesti mitybos ir simptomų dienoraštį, kad pastebėtumėte galimus ryšius
• Mažinti dujas sukeliančių produktų (pavyzdžiui, pupelių ar brokolių) kiekį
• Laikytis mažai FODMAP medžiagų turinčios dietos
• Mažinti arba pašalinti pieno produktų vartojimą, jeigu jaučiate pieno netoleravimą

Prieš imantis reikšmingų mitybos ar gyvenimo pokyčių, naudinga pasikonsultuoti su savo sveikatos specialistu.

Apibendrinimas

Dirgliosios žarnos sindromas ir divertikulozė neretai pasireiškia panašiais simptomais, tad kai kuriais atvejais jų atskirti be gydytojo pagalbos yra sudėtinga. Be to, šie sutrikimai gali būti nustatomi kartu. Tinkama mityba bei sveikas gyvenimo būdas dažniausiai padeda sumažinti abiejų būklių keliamus nemalonumus.