Drėgna su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija

Su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija – tai akies liga, pažeidžianti geltonąją dėmę, esančią tinklainės centre. Ši maža, bet itin svarbi dalis leidžia mums matyti spalvas, pastebėti smulkias detales ir aiškiai matyti tai, kas yra tiesiai prieš akis – centrinį matymą.

Kas yra geltonosios dėmės degeneracija?

Geltonosios dėmės degeneracija (GDD) – tai regėjimo sutrikimas, dažniausiai išsivystantis vyresniame amžiuje. Yra dvi pagrindinės šios ligos formos: sausoji ir šlapioji. Sausoji GDD diagnozuojama net apie 90 % pacientų. Ji vystosi lėtai: ilgainiui geltonosios dėmės sluoksniai plonėja, todėl po truputį silpsta regėjimas. Šlapioji forma – kur kas retesnė, pasireiškianti maždaug vienam iš dešimties sergančiųjų, tačiau būtent ji dažniausiai sukelia stipriausius regos pokyčius.

Šlapiosios GDD ypatumai

Šlapiąją geltonosios dėmės degeneraciją dažnai vadina kraujagysline. Šiuo atveju po tinklaine ir geltonąja dėme pradeda formuotis nauji, tačiau gležni kraujagyslių tinklai. Jie dažnai praleidžia kraują ir skysčius, kurie patenka į tinklainės sluoksnius ir sukelia papildomų pažeidimų.

Ši ligos forma beveik visada išsivysto iš sausosios, nors žmogus gali to nė nepastebėti iki kol netikėtai pasireiškia šlapiosios GDD simptomai. Dažniausiai pastarieji būna staigūs ir ryškūs. Jei geltonosios dėmės degeneracija nustatyta vienoje akyje, didelė tikimybė, kad ilgainiui ji paveiks ir kitą.

Kaip šlapioji GDD paveikia regėjimą?

Sveika geltonoji dėmė yra praktiškai lygi. Šlapiosios GDD atveju iš trapių kraujagyslių sunkiasi skysčiai ir kraujas, dėl to tinklainėje atsiranda patinimas, o vėliau gali susiformuoti ir randų, naikinančių tinklainės ląsteles.

Kai pažeidžiama geltonoji dėmė, pradedame prasčiau matyti centre – vaizdas išsikraipo, linijos tampa banguotos, detalės neryškios ar net visiškai nematomos. Centre gali atsirasti tamsių dėmių. Svarbu žinoti, kad šonuose (vadinamoji periferinė rega) matymas išlieka gana geras.

Nors šlapioji GDD regėjimą suprastina stipriai, visiško aklumo ji nesukelia – aplinka ir objektai šoniniame regėjimo lauke išlieka pastebimi. Tačiau žmonėms su šia liga kasdieniai užsiėmimai (pavyzdžiui, skaitymas ar veidų atpažinimas iš arti) tampa itin sudėtingi.

Rizikos veiksniai

Tikslios priežastys, kodėl vystosi šlapioji geltonosios dėmės degeneracija, nėra nustatytos. Tačiau žinoma, kokios aplinkybės padidina tikimybę susirgti šia akių liga:

• Jau esanti sausoji GDD. Šlapioji forma išsivysto išsausėjusiai geltonajai dėmei pažeidus akis, net jei žmogus to nejautė.
• Paveldimumas. Jei giminėje pasitaikė šios ligos atvejų, rizika susirgti padidėja.
• Amžius. Dažniausiai geltonosios dėmės degeneracija išryškėja po 50 metų, Vyresniame amžiuje (70–80 metų) rizika dar labiau padidėja, tačiau ši būklė nėra neišvengiama senėjimo dalis.
• Rūkymas. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad tabako vartojimas dvigubai padidina tikimybę susirgti šlapiosios formos GDD. Manoma, jog nikotinas trukdo kraujotakai ir kenkia akių ląstelėms.
• Širdies ir kraujagyslių sutrikimai. Aukštas kraujospūdis, širdies ligos ir kiti kraujotakos sutrikimai tiesiogiai prisideda prie šios ligos vystymosi ir jos progresavimo.
• Moteriška lytis. Moterys dažniau nei vyrai susiduria su šlapiosios GDD problema, nors konkrečios priežastys kol kas neaiškios.
• Odos spalva. Baltaodžiams ši liga pasitaiko kur kas dažniau nei kitų rasių atstovams.
• Viršsvoris. Nutukimas didina tikimybę, kad pradinė GDD stadija progresuos į sudėtingesnę, šlapiąją formą.

Regos pokyčiai kasdienybėje

Nors šlapioji geltonosios dėmės degeneracija gali lemti stiprius centrinės regos pokyčius, visiškas aklumas dėl šios ligos nėra būdingas – matymas iš šonų išlieka. Tačiau dėl regos praradimo tiesiai prieš akis kasdieniai darbai, tokie kaip skaitymas, rašymas ar bendravimas akis į akį, tampa gerokai apsunkinti.