Dupuytreno kontraktūra: priežastys, simptomai ir gydymas

Dupuytreno liga – tai būklė, kai delno jungiamasis audinys sustorėja ir traukiasi, todėl pirštai ima lenktis į delną. Ši liga nėra pavojinga gyvybei ir dažnai nekelia skausmo ilgus metus. Kai kuriems žmonėms visai neprireikia gydymo, pakanka tik periodiškai stebėti būklę. Tačiau jei liga ima trukdyti kasdienėms veikloms ar pasidaro skausminga, gydytojai gali pasiūlyti įvairias gydymo galimybes – nuo vaistų iki chirurginių metodų.

Esminiai gydymo būdai

Kiekvienam pacientui gydymo planas sudaromas individualiai. Esant švelniems simptomams, gydymas dažnai nereikalingas. Bet jeigu pirštai ima rimtai riestis ar sunku juos ištiesti, taikomi neinvaziniai ar operaciniai sprendimai.

Nehirurginis gydymas

• Steroidų injekcijos. Jeigu delne susidaręs guzelis skauda liečiant, gali būti paskiriami stiprūs uždegimą malšinantys vaistai – kortikosteroidų injekcijos. Jos padeda sumažinti tinimą, silpnina uždegimą, o kartais ir pristabdo ligos progresavimą. Nors šie vaistai nepanaikina piršto riečiamo, jie gali mažinti skausmą ir infekcijų riziką. Dažnai reikia kelių injekcijų, kad rezultatas būtų ilgalaikis.
• Fermentų injekcijos. Jei pirštas jau reikšmingai lenkiasi ir sąnario kontraktūra ryški, galima taikyti kolagenazės injekcijas – šios medžiagos minkština sustorėjusį audinį, todėl po jų gydytojas gali atsargiai atlaisvinti ir ištiesinti pirštą. Toks gydymo būdas dažniausiai sukelia tik laikiną tinimą ar skausmą, bet retai būna rimtesnių komplikacijų.

Kodėl pirštų įtvarai netinka

Paprasti pirštų įtvarai ar jėga tempiant lenktą pirštą gali situaciją pabloginti. Tokie veiksmai dažnai net paspartina audinio sustorėjimą ir ligos progresavimą.

Chirurginis gydymas

Jei vaistai ar neinvaziniai metodai nepadeda ir pirštų judesiai labai riboti, gali būti pasiūlyta operacija. Dažniausiai atliekamos šios operacijos rūšys:

• Fasciotomija. Tai procedūra, kurios metu gydytojas sustorėjusį delno audinį perpjauna, kad pirštas vėl galėtų laisvai judėti. Dažnai daromas nedidelis pjūvis prie sergančio piršto, o po procedūros reikia dėvėti įtvarą, kol žaizda sugis.
• Subtotali delno fasciektomija. Atliekant šią sudėtingesnę operaciją, pašalinami kuo daugiau pakeistų delno audinių ir išlaisvinami pirštai. Procedūros metu rankoje daromas „zigzago“ pjūvis, kuris leidžia pasiekti visas kietėjančio audinio vietas. Po operacijos atsigavimas užtrunka ilgiau – gali prireikti fizinės terapijos arba odos persodinimo, jei žaizda didelė.

Atkūrimo laikotarpiu dažni patinimai, šiokie tokie skausmai ar rankos sustingimas. Kad gijimas būtų sklandesnis, rekomenduojama kelti ranką aukščiau širdies ir dažnai lankstyti pirštus. Kartais pilnai pasveikti trunka kelis mėnesius. Dauguma po operacijos gali ištiesti pirštus geriau nei iki tol, bet apie penktadalį atvejų liga vėl atsinaujina vėliau.

Operacijų rizikos ir alternatyvos

• Infekcijos galimybė
• Žalos nervams arba kraujagyslėms grėsmė
• Galutinis pirštų sustingimas

Vietoje tradicinės operacijos gali būti pasiūlyta aponeurotomija adata. Tai procedūra, kur specializuotas gydytojas aštrios adatos pagalba per odą atpjauna suragėjusį audinį, taip sumažindamas pirštų įlinkimą. Tokio metodo privalumas – trumpesnis atsistatymo laikas ir mažesnė komplikacijų rizika, tačiau sunkioms ligos formoms šis būdas nelabai tinka. Dar geresnių rezultatų pasiekiama, kai aponeurotomija derinama su kortikosteroidų injekcijomis.

Po bet kurios iš šių operacijų neretai skiriama kineziterapija, kad būtų atkurtas pilnavertis rankos funkcionalumas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Nors Dupuytreno liga nėra grėsminga, uždelsta sunkesnė eiga gali riboti rankos judesius ir kasdienį gyvenimą. Pasitarti su gydytoju svarbu, jei:

• Delne jaučiasi vienas ar daugiau sukietėjusių guziukų, nepriklausomai nuo skausmo
• Pasidarė sunku ištiesinti pirštus
• Nebepavyksta tvirtai suimti daiktų
• Rankos nebepavyksta pilnai padėti ant lygaus paviršiaus ar įsidėti į kišenę

Ligos galimos komplikacijos

Pradžioje liga dažniausiai paveikia ne nykštį ar smilių, todėl jos gali būti nejaučiama ilgą laiką. Visgi ilgainiui simptomai progresuoja – galiausiai gali būti sunku plaštaką pilnai ištiesinti, laikyti stambesnius daiktus ar ranką įkišti į siauresnę vietą. Net jei iš pradžių simptomai atrodo lengvi, verta laiku pasitarti su gydytoju, kad liga nepablogėtų.