Elektrolitų sutrikimai sergant inkstų ligomis

Elektrolitai – tai organizme randami mikroelementai, be kurių neįsivaizduojama nei viena gyvybinė funkcija. Nuo jų priklauso labai daug – pradedant ląstelių energijos gamyba ir nervinių impulsų perdavimu, baigiant skysčių balansu ir širdies ritmu. Tokie mineralai kaip natris, kalis, kalcis ir magnis turi būti tinkamoje koncentracijoje, nes jų sutrikimas reikšmingai paveikia visą organizmą. Dažnai elektrolitai asocijuojasi tik su sportu ar mėšlungiu, tačiau iš tiesų jų svarba neapsiriboja vien raumenų veikla.

Elektrolitų kelionė nuo žvaigždžių iki žmogaus

Įdomu tai, kad be šių elementų gyvybė Žemėje būtų neįmanoma. Elektrolitai yra glaudžiai susiję su pačia Visatos ištaka. Tai cheminiai elementai, atsiradę žvaigždžių gelmėse vykstant branduolinei sintezei – pavyzdžiui, magnis formavosi žvaigždėse iš anglies ir vėliau pasklido po visą kosmosą per supernovas. Taigi kiekviename iš mūsų yra truputis žvaigždžių dulkių, o poetai dar viduramžiais mėgino žodžiais perteikti šią išskirtinę žmogaus ir Visatos sąsają.

Inkstų įtaka elektrolitų balansui

Grįžtant iš visatos platybių į kasdienybę, svarbu suprasti, kad pagrindinis organas, atsakingas už elektrolitų koncentraciją kraujyje, yra mūsų inkstai. Inkstai filtruodami kraują reguliuoja natrio, kalio ir kitų elektrolitų kiekį – todėl jų veiklos sutrikimai labai dažnai lemia neįprastas šių medžiagų koncentracijas.

Nors dažniausiai elektrolitų pakitimai siejami su inkstų ligomis, juos taip pat gali išprovokuoti kitos būklės. Elektrolitų disbalansas gali kelti grėsmę sveikatai, todėl svarbu žinoti, kas lemia jų sumažėjimą ar padidėjimą.

Natrio trūkumas – kada jis pasireiškia?

Kalbant apie natrio kiekio sumažėjimą kraujyje, medicinoje tai vadinama hiponatremija. Paprastai ši būklė fiksuojama, kai natrio koncentracija yra mažesnė nei 135 mmol/l. Svarbu pabrėžti, kad kraujo tyrimuose vertinama ne absoliuti natrio masė, o jo santykinė koncentracija, kuri priklauso tiek nuo natrio kiekio, tiek nuo vandens tūrio kraujyje. Dėl to natrio mažėjimas gali būti nulemtas ir perteklinio vandens susikaupimo organizme.

Pagrindinės hiponatremijos priežastys gali būti susijusios tiek su realiu natrio netekimu, tiek su vandens pertekliumi:

• Netektys dėl viduriavimo, vėmimo, didelio prakaitavimo ar intensyvaus fizinio krūvio, ypač jei geriamas tik vanduo be druskų. Toks disbalansas dažnai pasitaiko ištvermės sportininkams ir gali kelti rimtą pavojų sveikatai.
• Ligos, kurių metu kaupiasi skysčiai – pavyzdžiui, širdies nepakankamumas, kepenų cirozė, sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas.
• Sindromas, kai organizmas gamina per daug antidiurezinio hormono (SIADH). Tuomet inkstai sulaiko daugiau vandens, o natrio koncentracija santykinai sumažėja.
• Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip sumažėjusi skydliaukės arba antinksčių veikla.
• Pernelyg gausus vandens vartojimas (pirminė polidipsija) ar net per didelis alaus vartojimas, kai organizmas perskiedžiamas skysčiais.

Kaip gydoma hiponatremija?

Nustačius natrio stygių, gydymas priklauso nuo jo priežasties bei to, kaip greitai šis pokytis įvyko. Jeigu problema susijusi su per dideliu vandens kiekiu (pavyzdžiui, esant SIADH ar širdies ligoms), rekomenduojamas skysčių ribojimas ar kitos priemonės, kurios padeda pašalinti skysčių perteklių. Jei natrio netenkama dėl druskos stygiaus, organizmui gali būti skiriama papildoma druska ar natrio turinčių tirpalų. Tačiau svarbu nepersistengti – pernelyg greitas natrio atstatymas gali sukelti pavojingų komplikacijų.

Pernelyg didelis natrio kiekis — hipernatremija

Jeigu kraujyje natrio viršija 145 mmol/l, tai vadinama hipernatremija. Dažniausiai ši būklė atsiranda netekus daug skysčių – tai gali įvykti dėl stipraus prakaitavimo, nudegimų, intensyvaus viduriavimo ar retų ligų, tokių kaip diabetinis insipidus, kai per inkstus prarandamas didelis kiekis vandens. Žmogus tokioje situacijoje pajunta stiprų troškulį, ir jei gali gerti vandenį, natrio koncentracija ilgainiui atsistato. Problemos kyla tiems, kurie neturi galimybės atsigerti arba nejaučia troškulio, pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonėms.

Dažnos hipernatremijos priežastys yra:

• Didelis skysčių netekimas per odą (prakaitavimas, nudegimai)
• Viduriavimas
• Diabetinis insipidus – būklė, kai šlapime netenkama pernelyg daug vandens
• Troškulio nejautimas dėl pažeisto smegenų troškulio centro
• Retai – didelio kiekio druskos ar hipertoninio druskos tirpalo patekimas į organizmą, vaikams pasitaiko net absorbcija pro odą dėl kai kurių papročių.

Šios būklės gydomos atstatant vandens kiekį – per burną arba intraveniniu būdu, priklausomai nuo individualių paciento poreikių ir būklės sunkumo.

Ką reikėtų žinoti apie natrio disbalanso simptomus?

Natrio kiekio kraujyje pokyčiai gali sukelti labai įvairius simptomus. Gali kilti galvos skausmas, raumenų silpnumas, judėjimo sutrikimai, širdies ritmo pakitimai. Sunki hiponatremija gali pasireikšti traukuliais – būtent todėl svarbu laiku atpažinti ir koreguoti šiuos elektrolitų sutrikimus.