Epilepsijos gydymo būdai

Epilepsija dažniausiai gydoma vaistais, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti ir kitų priemonių, tokių kaip operacijos, specialūs mitybos planai ar nervų stimuliavimo įrenginiai. Nauji epilepsijos gydymo metodai nuolat atsiranda ir atveria daugiau galimybių valdyti šią ligą.

Gydymo tikslai ir individualūs sprendimai

Nepriklausomai nuo pasirinkto gydymo, svarbiausia padėti žmogui gyventi kuo visavertiškesnį gyvenimą, užkirsti kelią traukuliams ir kuo mažiau trikdyti kasdienes veiklas. Tinkamiausio būdo paieška gali užtrukti – svarbu atminti, kad kiekvieno žmogaus situacija yra unikali.

Vaistai nuo epilepsijos

Diagnozavus epilepsiją, įprastai pirmiausia paskiriami vaistai nuo traukulių. Daugumai asmenų pakanka vieno medikamento, tačiau kai kuriems gali reikėti jų derinio.

Kokia konkreti priemonė skiriama, priklauso nuo asmeninių aplinkybių: amžiaus, traukulių pobūdžio ir dažnumo, taip pat nuo kitų vartojamų vaistų. Kartais tinkamiausio medikamento paieška vyksta bandymų ir klaidų principu, kol pavyksta pasiekti geriausią efektą – stipriai sumažinti ar visai sustabdyti traukulius.

Labai svarbu vaistus gerti tiksliai taip, kaip paskirta. Praleidus net vieną dozę, traukuliai gali vėl pasireikšti ar sustiprėti. Jei pamiršote išgerti vaistą arba atsirado nemalonių pojūčių, būtina aptarti situaciją su sveikatos specialistu.

Daugeliui žmonių ilgainiui pavyksta pasiekti traukulių kontrolę ir po kelių metų be priepuolių gydytojui prižiūrint nutraukti vartojamą vaistą. Savavališkai nutraukti gydymą yra draudžiama – apie bet kokius pokyčius reikia tartis su gydytoju.

Yra daugiau nei 20 rūšių vaistų nuo epilepsijos. Dažniausiai skiriami:

• Carbamazepinas – tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems, gali būti skiriamas ir kai kurioms skausmo rūšims malšinti.
• Clobamzas – dažnai derinamas su kitais vaistais gydant sudėtingas epilepsijos formas.
• Levetiracetamas – populiarus vaistas tiek suaugusiems, tiek vaikams, gali būti vartojamas vienas arba kartu su kitomis priemonėmis.
• Fenitoinas – vienas iš seniausių vaistų nuo traukulių.
• Valproinė rūgštis – naudojama įvairių tipų traukuliams gydyti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
• Gabapentinas – padeda valdyti traukulius ir neuropatinį skausmą.
• Fenobarbitalis – taip pat ilgai žinomas ir gerai ištirtas vaistas.
• Primidonas, topiramatas, okskarbazepinas, tiagabinas, lamotriginas, etosuksimidas, zonisamidas, klonazepamas, brivarecetamas, eslikarbazepinas, perampanelis, kanabidiolis (CBD) ir kiti – kiekvienas iš jų skiriamas pagal individualias gydymo indikacijas.

Neretai skiriami ir generiniai, o ne firminiai vaistai. Nors veiklioji medžiaga tokia pati, kai kada dėl skirtingų pagalbinių komponentų arba absorbcijos skirtumų gali pasireikšti daugiau šalutinių reakcijų ar sumažėti veiksmingumas. Todėl keičiant vaisto gamintoją būtina tartis su gydytoju ar vaistininku.

Chirurginis gydymas

Jei įprasti vaistai nepadeda (apie 30–40 % asmenų), galvojama apie operacijas. Dažniausiai tai taikoma, jei epilepsiją sukelia nustatyta smegenų srities patologija (pvz., auglys ar židinys), arba kai traukuliai kyla iš konkrečios galvos smegenų dalies.

Prieš svarstant operaciją atliekami įvairūs tyrimai: elektroencefalograma (EEG), vaizdo diagnostika (pvz., MRT) ir papildomi neurologiniai testai, siekiant tiksliai nustatyti priepuolių pradžios vietą bei įvertinti galimas operacijos pasekmes kasdieniam gyvenimui.

Lobektomija

• Laikinės (temporal) skilties lobektomija – pati dažniausia. Pašalinama dalis laikinės skilties. Daugelis pacientų po jos patiria labai akivaizdų pagerėjimą.
• Kaktinės (frontal) skilties lobektomija – mažiau efektyvi, tačiau taip pat gali ženkliai sumažinti traukulių dažnį.

Subpialinė transekcija

Kai epilepsijos židinys yra vietoje, kurios negalima pašalinti, daromi paviršiniai pjūviai žievėje, taip sumažinant ar visai sustabdant traukulius, kartu apsaugant smegenų funkcijas. Kartais ši procedūra taikoma vaikams, sergantiems retomis epilepsijos formomis.

Corpus callosum perpjovimas

Priepoliams, plintantiems iš vienos smegenų pusės į kitą, gali būti perkerpama jungtis tarp pusrutulių (corpus callosum). Tai dažniau atliekama vaikams, kai kitos priemonės neveikia. Po tokios operacijos traulių dažnis dažnai sumažėja, tačiau židinys, kuriame jie prasideda, išlieka aktyvus.

Hemispherektomija

Retos atveju, kai viena smegenų pusė stipriai pažeista ar neveiksminga, ji gali būti atjungta arba pašalinama. Tuomet kitos pusės veikla perima didžiąją dalį funkcijų, ir didelė dalis pacientų tampa laisvi nuo traukulių arba jiems traukuliai ženkliai sumažėja. Dažniausiai ši procedūra atliekama vaikams, tačiau kartais pasitelkiama ir suaugusiesiems.

Specialistų taikomi gydymo būdai

Jei operacija netinka arba norima išbandyti papildomas priemones, galimi įvairūs specialistų valdomi gydymo variantai. Jie dažniausiai taikomi papildomai vaistams, o ne vietoje jų.

• Vaguso nervo stimuliacija: Krūtinėje po oda įmontuojamas mažas prietaisas, kuris siunčia elektrinius impulsus į nervą kakle. Tai gali sumažinti traukulių dažnį ir sunkumą.
• Reaktyvioji neurostimuliacija: Į kaukolę įdedamas prietaisas, kuris realiu laiku seka smegenų bangas ir prasidedant priepuoliui atlieka stimuliaciją, kuri gali užkirsti jam kelią.
• Giliųjų smegenų stimuliacija: Elektrodai įvedami į tam tikras galvos smegenų sritis (dažniausiai smegenų branduolius). Jie siunčia elektrinius signalus, taip padėdami sumažinti priepuolius, ypač kai vaistai neveikia.

Mitybos pokyčiai gydant epilepsiją

Mityba gali padėti valdyti epilepsiją, tačiau jokiu būdu neturi pakeisti pagrindinio gydymo. Labai svarbu dietos pokyčius aptarti su gydytoju ir dietologu. Svarbiausios mitybos strategijos – ketogeninė dieta ir jos alternatyvos.

• Ketogeninė dieta: Labai didelis riebalų kiekis ir mažas angliavandenių suvartojimas. Tokia dieta neretai taikoma vaikams, kurių traukuliai nesiseka suvaldyti vaistais. Ji gali padėti kai kurioms specifinėms epilepsijos rūšims. Nustatyta, kad beveik pusė vaikų sumažina priepuolių dažnį daugiau nei per pusę, daliai suaugusiųjų efektas taip pat labai stiprus. Tačiau šį mitybos planą paprastai turi prižiūrėti gydymo specialistai, nes galimi šalutiniai poveikiai – dehidratacija, vidurių užkietėjimas, cholesterolio padidėjimas, vaiko vystymosi sulėtėjimas.
• Modifikuota Atkinso dieta (MAD): Panaši į ketogeninę, tačiau mažiau griežta. Daugiau laisvės pasirinkti produktus, nėra ribojamos kalorijos ar baltymai. Veiksmingumas labai individualus – daliai žmonių sumažina priepuolių dažnį net iki 90 %.
• Mažo glikeminio indekso gydymas: Ši dieta orientuota į lėtai įsisavinamus angliavandenius, nesukelia staigių cukraus kiekio šuolių. Nors kokybiškų tyrimų trūksta, kai kurie duomenys rodo teigiamą poveikį.

Naujausi tyrimai apžvelgia ir galimą gliuteno netoleravimą bei jo ryšį su epilepsija. Iki šiol duomenų mažai, tačiau kai kuriais atvejais be gliuteno dieta gali būti naudinga, ypač esant įrodytai celiakijai. Prieš pasirinkdami tokį kelią būtinai pasitarkite su specialistu – netinkama dieta gali pabloginti būklę dėl mitybos trūkumų.

Kasdieniai įpročiai ir gyvenimo būdas

Kasdieniai įpročiai gali turėti didelės reikšmės epilepsijos eigai. Svarbiausia – išlaikyti miego režimą, nes miego trūkumas gali tapti traukulių priežastimi. Jei sunku užmigti ar dažnai prabundate, pabandykite šiuos patarimus:

• Venkite kofeino po pietų, ypač po 17 valandos
• Prieš miegą išjunkite ekraninius prietaisus
• Sukurkite pastovią priešmieginę rutiną
• Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu
• Patalpą pravėdinkite ir laikykite tamsią bei vėsią
• Prieš miegą nevartokite alkoholio
• Stenkitės neperpildyti dienos tvarkaraščio, ribokite papildomą stresą

Emocinis stresas taip pat gali būti priepuolių katalizatorius, todėl mokykitės atsipalaidavimo metodų, raskite laiko mėgstamoms veikloms, bendraukite su palaikančiais žmonėmis.

Fizinis aktyvumas padeda išlaikyti gerą nuotaiką, stiprina kūną, mažina nerimą ir stresą, tačiau venkite sportuoti vėlai vakare.

Laikykitės gydymo plano. Savavališkai nenutraukite ir nekeiskite vaistų dozių, net jei pajutote pagerėjimą. Jei ilgesnį laiką nebūna priepuolių, galbūt su gydytojo priežiūra bus galima mažinti arba nutraukti gydymą – tai sprendimas priimamas individualiai.

Visada nešiokite medicininę apyrankę su pagrindine informacija apie ligą bei vartojamus vaistus – tai padės greitai suteikti reikiamą pagalbą esant nenumatytai situacijai.

Papildomos ir alternatyvios priemonės

Kartu su pagrindiniu gydymu galima išmėginti kai kuriuos papildomus metodus:

• Kai kurie tyrimai rodo, kad klausantis Mocarto (ypač Sonatos dviems fortepijonams D-dur, K. 448), kai kuriems vaikams sumažėjo traukulių dažnis ir pagerėjo galvos smegenų elektrinių signalų raštai. Tiesa, ilgalaikių tyrimų trūksta.
• Joga gali būti naudinga kaip pagalbinė priemonė, mažinanti stresą ir gerinanti savijautą. Tačiau ji turėtų papildyti, o ne keisti įprastą gydymą.
• Biofeedback metodas (neurogrįžtamoji kontrolė) padeda stebėti ir valdyti kūno reakcijas į galimus traukulių paleidiklius.
• Yra duomenų, kad mėlynos spalvos lęšiai gali padėti žmonėms, kuriems traukuliai suaktyvėja reaguojant į šviesą, tačiau šis būdas neišbandytas plačiau ir neprilygsta įprastam gydymui.
• Parodomojo tyrimo metu kelių savaičių dailės terapijos programa pagerino epilepsiją turinčių žmonių savivertę.

Naujos gydymo kryptys

Medicinos pažanga siekia atrasti vis efektyvesnius ir mažiau invazyvius epilepsijos valdymo būdus. Viena iš naujienų – stereotaksinė radiochirurgija arba lazerinė abliacija. Šios procedūros taikomos tiems, kuriems įprasti vaistai neveikia arba chirurgija nėra tinkama.

Pavyzdžiui, naudojant magnetinio rezonanso pagalbą kryptingai sunaikinama ta smegenų sritis, kurioje kyla traukuliai, ir taip pasiekiamas ženklus pagerėjimas. Nauji prietaisai, tokie kaip išorinis trejatojo nervo stimuliatorius ar nuolatinis žievės stimuliavimas, taip pat rodo gerus rezultatus daliai pacientų, kuriems nepavyksta pasiekti kontrolės įprastais metodais.

Kas lemia priepuolius, net vartojant vaistus?

Priepuoliai gali atsinaujinti dėl įvairių priežasčių: praleistos vaisto dozės, netikslios dozės, streso, miego trūkumo, alkoholio, tam tikrų medžiagų ar net vaizdo žaidimų. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir stebėti, kokie veiksniai pasireiškia jums asmeniškai.

Kaip veikia vaistai nuo traukulių?

Vaistai nuo epilepsijos mažina smegenų nervinių ląstelių elektrinį aktyvumą, kuris sukelia priepuolius. Skirtingi vaistai veikia skirtingais būdais: vieni keičia neuromediatorių – smegenų cheminių medžiagų – siunčiamus signalus, kiti paveikia jonų judėjimą per ląstelės membraną.

Kada galima nutraukti vaistų vartojimą?

Niekada nenutraukite vaistų nuo epilepsijos be gydytojo žinios. Staigus vaistų nutraukimas gali būti pavojingas ir sukelti traukulių paūmėjimą. Apie vaistų mažinimą ir nutraukimą sprendžia tik gydytojas – tai galėtų būti svarstoma, jei keletą metų nebūta jokių priepuolių ir neurologinio tyrimo rezultatai geri.