Epšteino-Baro virusas (EBV): priežastys, simptomai ir gydymas

Epšteino-Barro virusas (EBV) – vienas dažniausių virusų, kuriuo užsikrečia žmonės visame pasaulyje. Nors dažniausiai jis nesukelia rimtų sveikatos sutrikimų, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti nemalonūs ar net pavojingi simptomai. Dažniausiai EBV žinomas kaip infekcinės mononukleozės sukėlėjas, tačiau jis gali būti susijęs ir su kitomis ligomis.

Diagnozės nustatymas

Vien tik pagal simptomus sunku suprasti, ar sergate EBV infekcija – karščiavimas, jėgų trūkumas, gerklės skausmas būdingi ir kitoms ligoms, pavyzdžiui, peršalimui. Tik ištyrus gydytojui gali paaiškėti, dėl ko prastai jaučiatės. Neretai apžiūros metu pastebima padidėjusi blužnis, kartais audinių patinimas, plėvės ant tonzilių ar kepenų padidėjimas.

Laboratoriniai tyrimai dėl EBV

Diagnozuodamas gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus. Vieni iš jų nustato, ar organizme yra specifinių antikūnų prieš EBV – tai gali parodyti dabartinį ar buvusį užsikrėtimą šiuo virusu. Kartais tiriama, ar padaugėjo tam tikrų baltųjų kraujo ląstelių, kurios padeda kovoti su infekcija.

Egzistuoja ir greiti testai, kuriuos galima įsigyti savarankiškai, tačiau jų tikslumas nėra toks, kaip laboratorinių tyrimų. Tokie testai neretai pateikia klaidingus rezultatus, todėl juos taikyti savarankiškai nėra patikima.

Gydymo galimybės

Antibiotikai šiam virusui neveikia – juos galima vartoti tik kai esama bakterinės infekcijos. Kol kas nėra specifinių vaistų, skirtų kovai su EBV, tačiau tiriami tam tikri medikamentai, pavyzdžiui, dipiridamolis – šis vaistas naudojamas kraujo krešulių prevencijai, o dabar mokslininkai aiškinasi, ar jis gali apsaugoti nuo viruso aktyvumo.

Paprastai simptomai praeina per kelias savaites. Namų sąlygomis galima palengvinti savijautą ilsintis, gausiai vartojant skysčių, jei reikia – vartojant be recepto parduodamus vaistus nuo temperatūros ar skausmo. Svarbu vengti sunkaus fizinio krūvio, kol blužnis vėl tapo normalaus dydžio.

Galimos komplikacijos

• Virusas kartais pažeidžia širdies raumenį, sukelia miokarditą;
• Nedaugeliui žmonių padidėja rizika susirgti tam tikrais vėžiniais susirgimais — pavyzdžiui, Burkitto limfoma, Hodžkino ir ne Hodžkino limfoma, ryklės vėžiu;
• Kaip komplikacijos galimos plaučių ligos, pavyzdžiui, pneumonija;
• Pažeisti gali ir nervų sistemą – meningitas, encefalitas, Guillain-Barré sindromas;
• Sunkiais atvejais įmanomas blužnies plyšimas;
• Uždegimai – sinusitas, tonzilių ar kasos pabrinkimas;
• Imuniteto nusilpimas, kadangi kūnas tampa mažiau atsparus kitoms infekcijoms.

Išliekantys ir atsinaujinantys simptomai

Po ūminės infekcijos EBV dažnai lieka organizme neaktyvus, tačiau kai kuriems žmonėms simptomai nepraeina net po kelių mėnesių – tokiu atveju įtariama lėtinė aktyvi EBV infekcija. Gali pasikartoti arba ilgai užtrukti karščiavimas, limfmazgių patinimas, padidėjusios kepenys ar blužnis.

Kartais po ilgo laiko virusas vėl suaktyvėja, ypač jei silpnesnis imunitetas. Tuomet gali pasireikšti karščiavimas, gerklės skausmas, limfmazgių patinimas kakle, vidaus organų padidėjimas, nuovargis.

Kaip palengvinti EBV simptomus namuose

• Ilsėkitės, kol praeis stipriausi simptomai.
• Gerkite daug vandens ir kitų skysčių.
• Gerklės skausmui malšinti tinka šiltas sūrus vanduo, ledinukai ar ledai.
• Esant karščiavimui ar skausmui galima vartoti paracetamolį ar ibuprofeną (aspirino vaikams vartoti negalima).
• Į darbą ar mokslus grįžkite pamažu, o bent mėnesį reikėtų vengti sporto ar sunkių daiktų kilnojimo, kad nesusižeistumėte blužnies.

Mityba ir EBV infekcija

Nėra patvirtintos dietos, kuri padėtų išgydyti EBV, tačiau subalansuota, daug antioksidantų turinti mityba stiprina imunitetą. Verta valgyti daug žalių daržovių, uogų, gerti pakankamai vandens ir kitų skysčių. Kofeino reikėtų vartoti saikingai, nes be jo organizmas paprasčiau palaiko tinkamą hidrataciją, be to, didelis kofeino kiekis gali padidinti tam tikrų vėžių riziką.

Vakcinos nuo Epšteino-Barro viruso

Kol kas vakcina nuo EBV nėra sukurta, tačiau vyksta intensyvūs tyrimai ir klinikiniai bandymai – ateityje tikimasi ją turėti. Kol skiepų nėra, geriausia prevencinė priemonė – riboti kontaktus su sergančiaisiais, ypač tais, kuriems nustatyta infekcinė mononukleozė.

• Venkite bučiuotis su užsikrėtusiais virusu asmenimis.
• Nesidalinkite tais pačiais indais ar gėrimais.
• Asmeninės higienos priemonės, tokios kaip stiklinės ar šepetėliai, turėtų būti individualūs.
• Lytinio akto metu naudokite apsaugos priemones.
• Reguliariai plaukite rankas, ypač po kontakto su daiktais, kurie galėjo liestis su užsikrėtusiojo seilėmis.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei pajutote stiprų, aštrų skausmą kairėje pilvo pusėje – tai gali signalizuoti apie blužnies pažeidimą.
• Jei labai sumažėja šlapimo kiekis – tai požymis, kad organizmas dehidratuotas.
• Jeigu sunku kvėpuoti ar ryti, būtina nedelsti kreiptis pagalbos.
• Taip pat, jei simptomai nepraeina per 4–6 savaites, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali būti kitos infekcijos požymis.

Kitos ligos, kurias gali sukelti EBV

• Vaikams gali pasireikšti ausų uždegimai ir viduriavimas.
• Galimas Guillain–Barré sindromas.
• Kai kurios vėžio formos (Burkitto limfoma, nosiaryklės navikai).
• Retais atvejais – limfoproliferaciniai sutrikimai po organų ar kamieninių ląstelių transplantacijos.

EBV ryšys su išsėtine skleroze

Nustatyta, kad EBV infekuoti asmenys turi žymiai didesnę riziką susirgti išsėtine skleroze (IS) nei tie, kurie niekada neturėjo šio viruso. Visgi rizika išlieka nedidelė, nes beveik visi suaugusieji yra užsikrėtę EBV, o IS diagnozuojama tik mažai daliai.

Svarbiausi faktai

Epšteino-Barro virusas labai užkrečiamas, plinta per kūno skysčius – pirmiausia seiles. Tipiškiausi simptomai – skaudanti gerklė, aukšta temperatūra, išsekimas. Kartą patekęs į organizmą, EBV išlieka visam gyvenimui, gali laikinai nulemti simptomus ar išlikti neaktyvus daugelį metų.