Feritino kraujo tyrimas: aukštas ir žemas lygis

Feritino kraujo tyrimas nustato baltymo, vadinamo feritinu, kiekį organizme. Šis baltymas yra atsakingas už geležies kaupimą. Organizmo veikimą galima palyginti su sandėliuku namuose: dalis produktų naudojami kasdien, o kita dalis laikoma atsargai ateičiai. Panašiai organizmas dalį geležies sunaudoja iš karto, o likusi dalis sukaupiama tam, kad būtų panaudota vėliau, kai jos trūksta su maistu.

Feritinas – tai pagrindinė geležies „atsargų saugykla“. Atlikus kraujo tyrimą galima įvertinti, ar šių atsargų kiekis yra pakankamas. Be to, feritino rodikliai kartais padeda gydytojui įtarti ir kitas sveikatos būkles, kurios nebūtinai tiesiogiai susijusios su geležies kiekiu.

Organizme geležis reikalinga tam, kad būtų gaminamas hemoglobinas – medžiaga, pernešanti deguonį kraujyje. Kai geležies su maistu pakanka, dalis jos panaudojama iš karto, o perteklius kaupiamas feritino pavidalu. Jei kyla įtarimų dėl per mažų ar per didelių atsargų, gydytojas gali paskirti feritino kraujo tyrimą. Dažnai kartu atliekami ir kiti laboratoriniai tyrimai, įskaitant tuos, kurie matuoja tiesioginį geležies kiekį kraujyje.

Geležis ir feritinas: kuo jie skiriasi

Geležis yra mineralas, gaunamas su maistu, o feritinas – baltymas, kuris šią geležį kaupia organizme. Nors tai nėra tas pats, feritino koncentracijos nustatymas yra vienas patikimiausių būdų įvertinti, ar organizmas turi pakankamas geležies atsargas.

Kada skiriamas feritino kraujo tyrimas

Feritino tyrimas dažniausiai atliekamas tada, kai įtariamas geležies trūkumas arba jos perteklius. Tokia būtinybė gali kilti dėl jaučiamų simptomų arba dėl pakitimų kituose kraujo tyrimuose.

Šis tyrimas taip pat rekomenduojamas žmonėms, turintiems didesnę geležies trūkumo riziką, pavyzdžiui:

• esant per mažam kūno svoriui,
• nėštumo metu,
• esant gausioms menstruacijoms,
• laikantis nevisavertės mitybos,
• turint maisto medžiagų pasisavinimo sutrikimų.

Feritino tyrimas padeda nustatyti arba atmesti šias būkles:

Geležies stokos anemija

Geležis būtina sveikų raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Jei jos trūksta, organizmas negamina pakankamo kiekio šių ląstelių, o tai sukelia mažakraujystę. Suaugusiesiems dažniausia šios būklės priežastis yra ilgalaikis kraujo netekimas.

Hemochromatozė (geležies perteklius)

Tai genetinė liga, kai organizmas per daug efektyviai pasisavina geležį iš maisto, todėl jos kaupiasi per daug.

Kepenų ligos

Didžioji dalis feritino yra kaupiama kepenyse, todėl padidėję jo rodikliai gali rodyti kepenų veiklos sutrikimus.

Suaugusiųjų Stilio liga

Tai reta uždegiminė liga, pasireiškianti sąnarių skausmu, karščiavimu ir bėrimu. Sergantiems šia liga dažnai nustatomas itin aukštas feritino kiekis.

Mažo feritino ir geležies simptomai

Tam tikri požymiai gali paskatinti gydytoją skirti feritino tyrimą. Dažniausi simptomai:

• bendras silpnumas,
• nuolatinis nuovargis,
• galvos svaigimas,
• galvos skausmai,
• neįprastai blyški oda,
• dusulys,
• padažnėjęs širdies plakimas,
• deginimo pojūtis liežuvyje,
• neįprasti potraukiai, pavyzdžiui, noras valgyti saldymedį, kreidą, žemę ar molį.

Ilgainiui ryškus geležies trūkumas gali prisidėti prie širdies nepakankamumo, krūtinės skausmų, kojų skausmų ar spengimo ausyse. Taip pat jis siejamas su neramių kojų sindromu.

Padidėjusio feritino simptomai

Per didelis feritino ir geležies kiekis taip pat sukelia įvairius negalavimus, tarp jų:

• silpnumą,
• nuovargį,
• sąnarių skausmus,
• sumažėjusį lytinį potraukį ar erekcijos sutrikimus,
• pilvo skausmus,
• pilkšvą, metalo ar bronzos atspalvį primenančią odą,
• atminties ir dėmesio sutrikimus,
• širdies veiklos problemas,
• nepaaiškinamą svorio kritimą,
• kūno plaukų slinkimą.

Padidėję feritino rodikliai taip pat gali būti nustatomi sergant infekcinėmis ligomis, esant priklausomybei nuo alkoholio, reumatoidiniam artritui, skydliaukės hiperfunkcijai ar tam tikroms onkologinėms ligoms.

Kaip pasiruošti feritino kraujo tyrimui

Jeigu atliekamas tik feritino tyrimas, specialaus pasiruošimo paprastai nereikia – galima valgyti ir gerti įprastai. Vis dėlto, jei kartu planuojami kiti kraujo tyrimai, gali tekti nevalgyti tam tikrą laiką. Todėl svarbu iš anksto pasitarti su gydytoju.

Praktinis patarimas – rinktis drabužius trumpomis rankovėmis, kad laboratorijos specialistas galėtų lengvai pasiekti ranką kraujo paėmimui.

Kaip atliekamas feritino kraujo tyrimas

Feritino kraujo tyrimas yra greita procedūra, dažniausiai trunkanti vos kelias minutes. Jei adatos ar kraujo vaizdas sukelia galvos svaigimą ar pykinimą, rekomenduojama nusisukti ir nesistebėti procedūros metu.

Pirmiausia specialistas dezinfekuoja odą pasirinktoje vietoje. Tuomet į rankos veną įvedama adata. Kad vena būtų lengviau matoma ir pasiekiama, ant žasto gali būti užveržta elastinė juosta. Surinkus reikiamą kiekį kraujo, juosta ir adata pašalinamos, o kraujavimas sustabdomas prispaudžiant vatos tamponu arba užklijuojant pleistrą. Kraujo mėginys pažymimas ir išsiunčiamas laboratoriniam ištyrimui.

Feritino kraujo tyrimo rizikos

Kaip ir dauguma įprastų kraujo tyrimų, feritino tyrimas laikomas saugiu. Vis dėlto kai kuriems žmonėms gali pasireikšti lengvi, trumpalaikiai pojūčiai:

• trumpalaikis silpnumas ar galvos svaigimas,
• nedidelis gumbelis ar mėlynė dūrio vietoje,
• nestiprus skausmas toje vietoje, kur buvo įdurta adata.

Šie simptomai dažniausiai praeina savaime per trumpą laiką.

Feritino kraujo tyrimo rezultatai

Atlikus tyrimą pateikiama ataskaita, kurioje nurodoma feritino koncentracija kraujyje. Reikia atkreipti dėmesį, kad skirtingos laboratorijos gali taikyti nevienodus atskaitos intervalus. Vis dėlto apytikslės normos pagal amžių yra šios:

• Suaugusiesiems vyrams – 24–336 ng/ml
• Suaugusioms moterims – 24–307 ng/ml
• Naujagimiams – 25–200 ng/ml
• 1 mėnesio kūdikiams – 200–600 ng/ml
• 2–5 mėnesių kūdikiams – 50–200 ng/ml
• Vaikams nuo 6 mėnesių iki 15 metų – 7–140 ng/ml

Sumažėjęs feritino kiekis

Jeigu feritino rodikliai yra mažesni nei norma, dažniausiai įtariama geležies stokos anemija. Tokiu atveju gydytojas paprastai skiria papildomus tyrimus, kad tiksliau įvertintų geležies apykaitą organizme ir nustatytų trūkumo priežastį.

Suaugusiesiems dažna priežastis yra ilgalaikis kraujo netekimas. Tai gali būti gausios menstruacijos, tačiau neretai kraujavimas vyksta nepastebimai – virškinamajame trakte, skrandyje ar žarnyne. Vaikams feritino trūkumas dažniau susijęs su nevisaverte mityba. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems geležies pasisavinimą gali trikdyti tam tikros ligos ar virškinimo sutrikimai.

Padidėjęs feritino kiekis

Padidėję feritino rodikliai gali rodyti hemochromatozę – būklę, kai organizme kaupiasi per daug geležies. Taip pat tai gali būti susiję su dažnomis kraujo transfuzijomis ar per dideliu geležies papildų vartojimu.

Svarbu paminėti, kad aukštas feritino kiekis ne visada reiškia padidėjusį geležies kiekį. Feritinas gali būti padidėjęs ir esant infekcijoms, uždegiminiams procesams, autoimuninėms ligoms ar tam tikroms onkologinėms ligoms. Tokiais atvejais feritino pokyčiai atspindi ne tik geležies atsargas, bet ir bendrą organizmo reakciją į ligą.