Fibromialgija: simptomai, diagnozė ir gydymas
Sužinosite
Fibromialgija yra ilgalaikė (lėtinė) sveikatos būklė, sukelianti skausmą ir jautrumą visame kūne. Ji sukelia raumenų ir kaulų skausmą bei nuovargį.
Žmonės, sergantys fibromialgija, dažnai patiria simptomus, kurie pasireiškia bangomis, vadinamomis paūmėjimais. Kartais gali atrodyti, kad su šia liga gyventi yra labai sunku ir varginama. Staigūs perėjimai tarp geros savijautos ir staigaus simptomų paūmėjimo gali būti sunkiai pakeliami. Fibromialgija yra tikra liga, kaip ir jūsų jaučiami simptomai.
Nors tiksli fibromialgijos priežastis nėra aiški, tyrimai rodo, kad tam tikros sveikatos būklės, stresas ir gyvenimo pokyčiai gali ją išprovokuoti. Jei vienas iš biologinių tėvų serga fibromialgija, tikimybė susirgti šia liga yra didesnė.
Naujas skausmas kūne dažnai yra pirmasis fibromialgijos požymis, ypač raumenyse. Svarbu įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus. Jei jaučiate naują skausmą, nuovargį ar kitus simptomus, kurie kartais išnyksta, tačiau vėl sugrįžta, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Kas gali sirgti fibromialgija?
Fibromialgija gali išsivystyti bet kuriam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus, įskaitant vaikus. Šia liga serga milijonai žmonių visame pasaulyje.
Moterys ir vyresni nei 40 metų žmonės dažniau diagnozuojami su fibromialgija.
Fibromialgijos simptomai
Fibromialgija pasireiškia fiziniais, psichiniais ir emociniais simptomais.
Kokie yra fibromialgijos simptomai?
Pagrindiniai fibromialgijos simptomai yra skausmas ir nuovargis. Taip pat gali pasireikšti:
- Raumenų skausmas ar jautrumas.
- Didelis nuovargis.
- Skausmas veide ir žandikaulyje.
- Galvos skausmai ar migrena.
- Virškinimo sutrikimai, įskaitant viduriavimą ir vidurių užkietėjimą.
- Problemos su šlapimo pūsle.
Psichiniai ir emociniai simptomai gali apimti:
- Atminties sutrikimus.
- Nerimą.
- Depresiją.
- Nemigą ar kitus miego sutrikimus.
Kas sukelia fibromialgiją?
Fibromialgijos priežastis nėra aiški.
Tam tikri paveldimi genai gali turėti įtakos ligos atsiradimui. Tyrimai rodo, kad jei biologiniai tėvai serga fibromialgija, jų vaikams kyla didesnė rizika susirgti šia liga.
Sergantieji fibromialgija dažniau jaučia didesnį skausmo jautrumą nei kiti žmonės. Nors tiksli sąsaja dar nenustatyta, manoma, kad tam tikri genetiniai pokyčiai, susiję su neurotransmiterių veikla, gali daryti įtaką šios ligos atsiradimui.
Fibromialgijos rizikos veiksniai
Nors nėra aišku, kas tiksliai sukelia fibromialgiją, tam tikri veiksniai gali padidinti jos atsiradimo tikimybę. Tai gali būti:
- Amžius: vyresni nei 40 metų žmonės dažniau suserga šia liga, tačiau ji gali pasireikšti ir vaikams.
- Lytis: moterys serga dvigubai dažniau nei vyrai.
- Lėtinės ligos: osteoartritas, depresija, nerimo sutrikimai, lėtinis nugaros skausmas ir dirgliosios žarnos sindromas gali didinti fibromialgijos riziką.
- Infekcijos: kai kuriems žmonėms fibromialgija pasireiškia po stiprios infekcijos.
- Stresas: nors jo negalima išmatuoti, per didelis stresas gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
- Traumos: fiziniai ar emociniai sukrėtimai bei rimtos traumos kartais gali sukelti fibromialgiją.
Kas gali sukelti fibromialgijos paūmėjimą?
Tam tikri įvykiai ar gyvenimo pokyčiai gali išprovokuoti fibromialgijos simptomų sustiprėjimą. Kiekvieno žmogaus patirtys yra skirtingos, todėl tai, kas sukelia paūmėjimą vienam, gali neturėti įtakos kitam.
Apskritai, bet kas, kas didina stresą, gali paskatinti simptomų paaštrėjimą, įskaitant:
- Emocinį stresą, susijusį su darbu, finansine padėtimi ar socialiniu gyvenimu.
- Dienos rutinos pokyčius.
- Mitybos pokyčius ar nepakankamą mitybą.
- Hormonų pokyčius.
- Miego trūkumą ar miego režimo pokyčius.
- Oro sąlygų ar temperatūros svyravimus.
- Susirgimą kita liga.
- Naujų vaistų vartojimo pradžią ar įprastų gydymo metodų pakeitimą.
Kaip diagnozuojama fibromialgija?
Sveikatos priežiūros specialistas nustato fibromialgijos diagnozę atlikdamas fizinę apžiūrą ir įvertindamas ligos istoriją. Jis paklaus apie jūsų simptomus ir kada pirmą kartą juos pastebėjote.
Nėra specifinio tyrimo, kuris galėtų tiesiogiai diagnozuoti fibromialgiją. Dažniausiai diagnozė nustatoma taikant diferencinę diagnostiką – tai medicininis būdas, kai išskiriamos kitos ligos su panašiais simptomais. Lyginant skirtingas galimas priežastis, galiausiai nustatoma tinkama diagnozė.
Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, siekdamas atmesti kitas nuovargį sukeliančias priežastis, pavyzdžiui, mažakraujystę ar skydliaukės veiklos sutrikimus.
Kaip gydoma fibromialgija?
Nėra vieno universalaus gydymo metodo, tinkamo visiems pacientams. Gydytojas padės rasti tinkamą gydymo derinį, kuris palengvintų simptomus. Svarbu informuoti specialistą apie savo simptomus ir jų pokyčius – ar jie silpnėja, ar stiprėja.
Galimi gydymo būdai:
- Be recepto ar su receptu skiriami vaistai skausmui malšinti.
- Fizinis aktyvumas, įskaitant tempimo pratimus ir jėgos treniruotes.
- Miego terapija.
- Kognityvinė elgesio terapija.
- Streso valdymo terapija.
- Antidepresantai.
Kokios yra keturios fibromialgijos stadijos?
Fibromialgija yra dinamiška liga – jos simptomai neatsiranda nustatyta tvarka. Nėra konkretaus plano, pagal kurį galima prognozuoti, kada ir kaip pasireikš simptomai.
Gydytojai fibromialgijos gydymą gali skirstyti į etapus, remdamiesi paciento savijauta. Šios stadijos nėra griežtas gydymo planas, bet gali padėti geriau suprasti, kokių priemonių reikia simptomams kontroliuoti. Gydymo stadijos:
- Nevaistinis gydymas – gydytojas ar kineziterapeutas rekomenduoja tempimo ir stiprinimo pratimus, padedančius atpalaiduoti raumenis bei sąnarius.
- Psichologinis gydymas – psichikos sveikatos specialistas padeda išlaikyti teigiamą savęs suvokimą ir pasiūlo strategijas simptomų valdymui.
- Vaistinis gydymas – tam tikrų vaistų vartojimas simptomams kontroliuoti.
- Kasdienės veiklos pritaikymas – ergoterapeutas gali padėti prisitaikyti prie kasdienės rutinos, jei simptomai tampa sunkiai pakeliami.
Ar galima užkirsti kelią fibromialgijai?
Kadangi tikslios fibromialgijos priežastys nėra žinomos, jos išvengti negalima.
Tačiau rūpinimasis bendra sveikata gali padėti sumažinti simptomų intensyvumą:
- Kiek įmanoma efektyviau valdykite stresą.
- Laikykitės subalansuotos mitybos ir aktyvaus gyvenimo būdo.
- Užtikrinkite kokybišką miegą ir tinkamus miego įpročius.
Ko tikėtis sergant fibromialgija?
Fibromialgijos simptomus gali tekti valdyti ilgą laiką, o kartais – visą gyvenimą. Tačiau kai kurie žmonės, atradę tinkamus gydymo metodus, patiria retesnius ir lengvesnius simptomų paūmėjimus.
Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų galima koreguoti gydymo planą ar vaistus pagal esamus simptomus.
Fibromialgija yra tikra liga, kuri daro realią įtaką gyvenimui. Kartais gali atrodyti, kad „visa tai tik įsivaizduojama”, tačiau taip nėra. Jei jaučiate emocinius sunkumus ar stresą, pasitarkite su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.
Kokios yra fibromialgijos komplikacijos?
Fibromialgija sergantys žmonės dažniau patenka į ligoninę dėl stipraus skausmo, nuovargio ar psichikos sveikatos problemų. Taip pat gali pasireikšti atminties sutrikimai ar sunkumai sutelkiant dėmesį.
Jei pastebite, kad jūsų simptomai keičiasi, ypač jei jie pradeda veikti atmintį ar psichinę būseną, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.
Šaltiniai:
Sveikaakis.lt – tai sveikatos naujienų ir patarimų portalas, kuriame galite rasti naudingų patarimų ir sužinoti apie galimas sveikatos rizikas.