Ganglinės cistos: priežastys, simptomai ir gydymas

Ganglioninės cistos – dažnai neskausmingi, tačiau kartais nepatogumų sukeliantys dariniai, kurie ypač dažni tam tikrose žmonių grupėse. Kada jos gali atsirasti, kaip jos diagnozuojamos bei gydomos? Kokios yra pagrindinės rizikos, ką verta žinoti apie jų eigą ar prevenciją? Panagrinėkime svarbiausią informaciją apie šį sutrikimą.

Rizikos veiksniai

Nors tiksli priežastis, kodėl formuojasi ganglioninės cistos, nėra žinoma, pastebima, kad jos dažniau pasitaiko tarp tam tikrų žmonių:

• 15–40 metų amžiaus asmenų
• Moterų
• Tų, kurie anksčiau buvo patyrę plaštakos ar pirštų traumų
• Asmenų, kurių kasdienė veikla reikalauja nuolatinio riešo ar rankų judėjimo
• Kentėjusių nuo sąnarių uždegimo ar artrito
• Tų, kuriems pasireiškia sausgyslių arba sąnarių uždegimai

Diagnozavimo būdai

Pastebėjus net ir mažą gumbą ant rankos ar piršto, svarbu pasitarti su gydytoju. Daugeliu atvejų pakanka apžiūros, tačiau, esant poreikiui, gali būti atliekami papildomi tyrimai:

• Aspiracija – gydytojas įkiša adatą ir ištraukia skystį iš cistos, kad galėtų jį ištirti.
• Ultragarsinis tyrimas padeda nustatyti, ar guzelis yra pilnas skysčio, ar kietas. Šis metodas taip pat leidžia įvertinti, ar darinio nesukėlė kraujagyslės ar arterijos pakitimai.
• MRT tyrimas (magnetinio rezonanso tomografija) pateikia detalias vidaus struktūrų nuotraukas – tai padeda atskirti cistą nuo kitų galimų darinių ir įvertinti greta esančių audinių būklę.
• Rentgeno nuotraukos tiesiogiai cistos nerodo, bet padeda atmesti artritą ir kitus galimus darinukus, pavyzdžiui, auglius.

Kai kurie atvejai, ypač jei gumbas didelis ar kietas, gali būti siunčiami specialisto konsultacijai.

Kaip gydomos ganglioninės cistos?

Skubios medicinos pagalbos šie dariniai dažniausiai nereikalauja, nebent jie atsiranda po rimtos traumos arba sukelia stiprius sutrikimus. Dažniausiai užtenka vizito pas šeimos gydytoją ar ortopedą.
Kaip vyksta gydymas?

Savarankiška priežiūra

Kartais gydytojas gali tiesiog patarti stebėti cistą – jei ji nesukelia diskomforto, neskuba augti ir neatsiranda kitų pokyčių. Daugelis jų didelių problemų nesukelia ir po kiek laiko išnyksta savaime.
Anksčiau buvo įprasta cistą bandyti „pramušti“ smūgiu, tačiau šitoks būdas nėra saugus – galima susižaloti ar sukelti papildomų pažeidimų.

Medicininės procedūros

• Aspiracija – gydytojas adata pašalina skystį iš cistos ir į šią vietą dažniausiai suleidžia uždegimą slopinančio preparato, o ranką gali sutvirtinti įtvaru. Tačiau jungtis tarp cistos ir aplinkinio sąnario dažniausiai lieka, todėl cista gali vėl atsirasti.
• Chirurginis šalinimas – jei cista didelė, dažnai atsinaujina, kelia skausmą ar trukdo kasdienei veiklai, gali būti rekomenduojama ją pašalinti chirurginiu būdu. Dažniausiai naudojama minimaliai invazinė artroskopinė operacija, tačiau kartais prireikia ir atviros operacijos. Dažniausiai pacientas namo gali grįžti tą pačią dieną, o gijimo laikotarpis trunka nuo kelių savaičių iki pusantro mėnesio. Po operacijos tikimybė, kad cista atsinaujins, mažesnė nei 15 %.

Kaip prižiūrėti save po gydymo?

Skirtingų gydymo metodų priežiūros rekomendacijos gali skirtis:

• Po aspiracijos sąnarį dažnai leidžiama judinti jau netrukus po procedūros.
• Po operacijos paprastai ranka ar pirštas įtvare laikomi 7–10 dienų, tačiau uždelstas ilgas imobilizavimas nėra naudingas – judinti sąnarį skatinama kuo anksčiau.
• Priklausomai nuo individualių poreikių, gydytojas gali rekomenduoti fizioterapiją arba ergoterapiją. Vizitų dažnumas priklausys nuo gijimo eigos ir Jūsų veiklos pobūdžio.

Ar galima išvengti ganglioninių cistų?

Tikroji ganglioninių cistų atsiradimo priežastis iki šiol nėra aiški, todėl patikimos prevencijos metodikos nėra. Svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir, atsiradus neaiškiam dariniui ar diskomfortui, jį įvertinti.

Ko tikėtis ateityje?

Ganglioninės cistos sunkias komplikacijas sukelia ypač retai. Daugybė atvejų išgyja savaime, prireikus – pakanka paprastos medicininės procedūros ar nedidelės chirurginės intervencijos. Verta žinoti, kad cista gali atsinaujinti, net ir gavus gydymą, tačiau didžioji dalis pacientų visiškai pasveiksta ir į įprastą gyvenimą sugrįžta be problemų.