Gaubtinės žarnos vėžys: nuo ko priklauso gydymo sėkmė?

Storųjų žarnų vėžys – tai liga, kai išsigimusios ląstelės pradeda augti storosios žarnos (kitaip – gaubtinės žarnos) gleivinėje. Ši liga progresuoja tyliai: pradžioje simptomų gali nebūti visai, o laikui bėgant pasirodo tokie požymiai kaip pakitę tuštinimosi įpročiai ar kraujas išmatose.

Simptomai ir pirmieji ženklai

Ankstyvosios storosios žarnos vėžio stadijos dažnai praeina nepastebėtos, nes požymiai painiojami su kitų ligų – hemorojaus, dirglios žarnos sindromo ar uždegiminės žarnyno ligos – reiškiniais. Dažniausi pradiniai simptomai susiję su pasikeitusiu tuštinimusi:

• Juodos ar tamsiai rudos spalvos kraujas išmatose
• Vidurių užkietėjimas (retesnis nei trys tuštinimaisi per savaitę)
• Viduriavimas
• Ryškios raudonos spalvos kraujavimas tuštinantis
• Išmatos tampa plonesnės nei įprastai

Kiti simptomai, galintys rodyti šią ligą, apima jausmą, kad žarnynas visiškai neištuštėja (tenesmas), pilvo pūtimą, spazmus, nemalonius jausmus pilve, taip pat pykinimą ar vėmimą. Vėlyvesnėse stadijose atsiranda nepaaiškinamas nuovargis, energijos stygius, apetito praradimas ir svorio kritimas.

Kaip išsivysto storosios žarnos vėžys

Ši liga vystosi tuomet, kai normalios žarnos ląstelės pažeidžiamos – mutuoja jų DNR. Dėl to sutrinka ląstelių dalijimosi kontrolė, jos ima augti ir daugintis nekontroliuojamai. Pradžioje dažnai susiformuoja gerybiniai polipai, kurių dalis su laiku virsta piktybiniais navikais ir gali išplisti į kitus organus.

Storosios žarnos ilgis siekia apie pusantro metro, ji jungia plonąją žarną su išange ir susideda iš ceko, kylančios, skersinės, nusileidžiančios ir riestinės (sigminės) dalių.

Rizikos veiksniai

• Vyresnis amžius, ypač virš 45 metų
• Polipai žarnyne
• Gretutinės ligos, tokios kaip uždegiminės žarnyno ligos
• Pernelyg didelis riebios, raudonos ar perdirbtos mėsos vartojimas, mažai skaidulų bei daržovių
• Alkoholio vartojimas, rūkymas
• Nutukimas
• Paveldimumas – jeigu šeimoje jau buvo diagnozuotas gaubtinės arba tiesiosios žarnos vėžys

Diagnostika ir patikra

Laiku atlikta storosios žarnos patikra – vienas veiksmingiausių būdų užkirsti kelią ligos išplitimui. Žmonėms nuo 45 metų rekomenduojama reguliariai tirtis (atliekami tyrimai su išmatomis arba vizualiniai žarnyno tyrimai). Patikros intervalai ir pradžia gali keistis pagal asmeninius rizikos veiksnius bei bendrą sveikatą.

Vėžio stadijos ir ligos eiga

Diagnostavus storosios žarnos vėžį nustatoma, kiek navikas išplito. Yra penkios stadijos:

• 0 stadija – pakitę arba ikivėžiniai ląstelės tik gleiviniame sluoksnyje
• 1 stadija – vėžys išplitęs už gleivinės, bet ribojasi žarnyne
• 2 stadija – perauga žarną, bet limfmazgių dar nesiekia
• 3 stadija – vėžys išplitęs į limfmazgius
• 4 stadija – išplitęs į kitus organus

Kuo anksčiau vėžys diagnozuojamas, tuo gydymo rezultatai palankesni – pradinėse stadijose penkerių metų išgyvenamumas gali siekti net iki 95%. Jei liga pažengusi, šie rodikliai gerokai mažėja.

Gydymo galimybės

Storosios žarnos vėžio gydymas priklauso nuo naviko išplitimo ir individualios sveikatos būklės. Dažniausiai taikomos šios gydymo taktikos:

• Chirurgija – navikas, dalis žarnos, aplinkiniai audiniai bei limfmazgiai pašalinami. Pradinėje stadijoje kartais užtenka polipą pašalinti endoskopiškai.
• Radioterapija – naviko ir aplinkinių audinių apšvita, siekiant sunaikinti vėžio ląsteles.
• Vaistinis gydymas – chemoterapija, imunitetą stiprinantys ar vėžio ląsteles slopinantys vaistai gali būti taikomi kaip papildoma ar alternatyvi terapija pažengusiose stadijose.

Veiksmingiausias gydymas koreguojamas individualiai – atsižvelgiama į naviko stadiją, paciento amžių ir gretutines ligas. Kai kuriais atvejais pasiekiamas ilgalaikis išgyvenamumas, tačiau liga neretai linkusi kartotis.

Ataugimo rizika

Laikantis gydytojų nurodymų ir reguliariai atliekant patikras, atkryčio tikimybę galima sumažinti. Visgi apie 15–20% pacientų liga per penkerius metus po gydymo atsinaujina, ypač jei buvo diagnozuotos pažangios stadijos.

Išgyvenamumas ir prognozė

Kaip ilgai galima gyventi po storosios žarnos vėžio diagnozės, daugiausia priklauso nuo to, kada nustatytas navikas ir kiek jis išplitęs. Remiantis pastarųjų metų duomenimis, apie du trečdaliai žmonių, sergančių šiuo vėžiu, išgyvena bent penkerius metus nuo diagnozės nustatymo.

Santrauka

Storosios žarnos vėžys dažnai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, tačiau reguliarus profilaktinis tikrinimasis ypač svarbus perkopus 45 metų ribą ar esant padidėjusiai rizikai. Gydymas priklauso nuo stadijos ir gali apimti operaciją, radioterapiją, chemoterapiją, taikinių terapiją. Ankstyva diagnostika didina sėkmingo gydymo galimybes ir pagerina išgyvenamumą – net ir susirgus svarbu žinoti, kad ligą dažnai galima efektyviai valdyti.