Geresnė širdies sveikata – jaunesnis biologinis amžius: kaip apskaičiuoti savo rodiklį

Daugelis mūsų žino, kad sveiki įpročiai gerina savijautą ir ilgaamžiškumą, tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad tokie pokyčiai veikia net gilesniu, ląstelių lygmeniu. Pasak naujausio tyrimo, žmonės, kurie laikosi aštuonių svarbiausių širdies sveikatos principų – vadinamųjų „Gyvenimo esminių 8“ – turi ne tik mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, bet ir jaunesnį biologinį amžių. Tai reiškia, kad tikrieji mūsų organizmo metai gali smarkiai skirtis nuo tų, kuriuos rodo pasas.

Biologinis amžius: kas tai?

Amžius, kurį matome dokumentuose, dar nereiškia, kad visos mūsų kūno sistemos veikia kaip dvidešimtmetės ar šešiasdešimtmetės. Tuo tarpu biologinis amžius parodo, kaip iš tikrųjų funkcionuoja mūsų organai ir audiniai. Jį nustatyti padeda tam tikri organizmo žymenys – biomarkeriai. Šie rodikliai atskleidžia, kiek esame linkę į lėtines ligas, ar mūsų kūno ląstelės „sensta“ sparčiau nei norėtųsi.

Nustatyta, kad kasdieniai įpročiai, kuriuos apima „Gyvenimo esminiai 8“, gali turėti įtakos ląstelių sandarai sumažindami kenksmingas chemines reakcijas, tokias kaip DNR metilinimas. Šis procesas siejamas su padidėjusia širdies ligų ir kitų sutrikimų rizika.

Kas lemia širdies sveikatą?

Sveikos širdies pagrindas – aštuoni veiksniai. Kiekvienas jų vertinamas, sudarant bendrą širdies sveikatos balą:

• Mityba
• Fizinis aktyvumas
• Tabako vartojimas
• Miegas
• Svoris
• Cholesterolis
• Cukraus kiekis kraujyje
• Kraujospūdis

Mityba

Ką dedate į lėkštę, tiesiogiai veikia širdies bei viso organizmo sveikatą. Svarbu rinktis daug maistinių medžiagų turinčius produktus, nevengti vaisių, daržovių, pupelių, riešutų, neskaldytų grūdų ir alyvuogių aliejaus. Tuo pačiu naudinga riboti gyvūninės kilmės riebalus, druską bei rafinuotus produktus.

Mokslininkai rekomenduoja sekti mitybą, pagrįstą Viduržemio jūros regiono principais – ji ne tik padeda mažinti kraujospūdį, bet ir palaiko optimalų kūno svorį.

Fizinis aktyvumas

Reguliarus judėjimas stiprina širdį, padeda kontroliuoti svorį bei kitus sveikatos rodiklius. Skaičiuojama, kad aktyvios minutės (nesvarbu, ar vidutinio, ar didelio intensyvumo) reikšmingai pagerina širdies sveikatos balą. Viena intensyvaus judesio minutė laikoma dvigubai svarbesne už vidutinio krūvio minutę.

Tabakas

Vengiant cigarečių, vapingo ir pasyvios rūkymo aplinkos, smarkiai sumažinama širdies ligų tikimybė. Šis veiksnys labai svarbus, siekiant kuo didesnio bendro balo.

Miegas

Geros kokybės poilsis – neatsiejama širdies sveikatos ir viso organizmo gerovės dalis. Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti nuo 7 iki 9 valandų kasnakt. Tiek per trumpas, tiek per ilgas poilsis gali mažinti sveikatingumo balą ir didinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis.

Svoris

Lieknesni žmonės turi mažesnę širdies ligų riziką. Normalų kūno svorį padeda palaikyti subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir kokybiškas miegas. Sveikatos specialistai naudoja kūno masės indeksą (KMI), kuriuo galima įvertinti, kiek svoris atitinka ūgį – kuo mažesnis indeksas, tuo sveikesnis rezultatas.

Cholesterolis

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje sukelia arterijų užsikimšimą, didina širdies ligų riziką. Cholesterolio lygis gali kilti dėl genetinių priežasčių, nepakankamo judėjimo, netinkamos mitybos, rūkymo ar didelio svorio. Siekiant sumažinti šią riziką, svarbu reguliariai tikrinti cholesterolio rodiklius ir rūpintis gyvenimo būdo pokyčiais.

Cukraus kiekis kraujyje

Nuolat aukštas gliukozės lygis ar diabetas gali pakenkti kraujagyslėms ir širdžiai. Rekomenduojama rinktis subalansuotą mitybą, reguliariai judėti, o esant poreikiui, koreguoti vartojamus vaistus. Organizmo gebėjimą kontroliuoti cukraus kiekį įvertinti padeda glikemijos rodikliai.

Kraujospūdis

Padidėjęs kraujospūdis verčia širdį dirbti sunkiau, didina širdies smūgio ir kitų bėdų tikimybę. Rizikai mažinti svarbu laikytis sveikos mitybos, fizinių aktyvumų, atsisakyti rūkymo ir stengtis išlaikyti normalų svorį. Specialistai šiam tikslui naudoja tinkamo dydžio kraujospūdžio matuoklį.

Kaip didinti savo sveikatingumo balą?

Kiekvienas iš šių aštuonių veiksnių svarbus ir tarpusavyje susijęs. Net ir nedideli pokyčiai vienoje srityje gali skatinti teigiamus kitų rodiklių pokyčius. Pavyzdžiui, keisdami mitybą pagerinsite ne tik svorį, bet ir cukraus, cholesterolio, kraujospūdžio rodiklius. Tokiu būdu kūnas „jaunėja“ ląstelių lygiu, mažėja širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė, o jūsų bendra savijauta tampa geresnė.

Norint pagerinti savo bendrą širdies sveikatos rezultatą, rekomenduojama peržiūrėti kasdienius įpročius ir po truputį juos keisti. Net ir nedidelius pokyčius pradėjus diegti šiandien, ilgainiui galima pasiekti ženklių rezultatų. Stipresnė širdis ir „jaunesnis“ organizmas – pasiekiami kasdien priimant sveikus sprendimus ir rūpinantis savimi.