Gerklės vėžys: simptomai, priežastys, gydymas

Gerklės vėžys yra piktybinis auglys, kuris susiformuoja gerklėje arba balso stygose. Gerklė (ryklė) – tai raumeninis vamzdelis, prasidedantis už nosies ir besitęsiantis iki kaklo. Balso stygos (gerklos) yra žemiau gerklės, sudarytos iš kremzlės ir turi balso klostes, leidžiančias kalbėti.

Apie pusė visų gerklės vėžio atvejų išsivysto pačioje gerklėje, o kita pusė – balso stygose. Dažniausiai šis vėžys prasideda plokščiose ląstelėse, kurios iškloja gerklės gleivinę.

Ši liga gali greitai progresuoti, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra svarbūs norint sėkmingai pašalinti vėžį bei išlaikyti gerą gyvenimo kokybę. Kuo daugiau žinosite apie ligą, tuo geriau būsite pasiruošę gydymui.

Gerklės vėžio tipai

Dauguma šios ligos formų prasideda plonose, plokščiose ląstelėse, išklojančiose gerklę ir balso stygas.

Pagrindinės gerklės vėžio rūšys:

Rykles vėžys

Rykle (pharynx) vadinamas vamzdelis, jungiantis nosį su stemple. Stemplė yra atsakinga už maisto pernešimą iš gerklės į skrandį.

Rykles vėžys gali išsivystyti trijose vietose:

• Nosinė ryklė (nosiaryklė) – tai viršutinė ryklės dalis už nosies. Šio tipo vėžys yra retas.
• Burninė ryklė (burnaryklė) – ši dalis yra už burnos. Vėžys dažniausiai atsiranda tonzilėse, liežuvio gale arba minkštajame gomuryje.
• Apatinė ryklė (hypopharynx) – tai siaura sritis už balso stygų.

Gerklų vėžys

Balso stygos (gerklos) yra gerklės apačioje ir jose yra balso klostės.

Gerklų vėžys gali susiformuoti trijose vietose:

• Glotinis regionas – ši sritis apima balso klostes.
• Supraglotinis regionas – tai sritis virš balso klosčių, įskaitant antgerklį, kuris veikia kaip vėjo vamzdžio dangtis.
• Subglotinis regionas – esantis po balso klostėmis, virš trachėjos.

Gerklės vėžio stadijos

Diagnozavus ligą, gydytojas nustato jos stadiją. Tai padeda įvertinti, kiek liga progresavo ir ar ji išplitusi į kitus organus. Nustatyta stadija padeda gydytojui pasirinkti tinkamiausią gydymą.

Gerklės vėžio stadijos:

• 0 stadija – aptinkamos pakitusios ląstelės, kurios gali tapti piktybinėmis. Ši stadija vadinama „karcinoma in situ”.
• I stadija – vėžys yra labai ankstyvoje stadijoje, jo dydis neviršija 2 cm ir jis neplinta už gerklės ribų.
• II stadija – naviko dydis yra 2-4 cm, tačiau jis dar neišplitęs į limfmazgius. Balso klostės vis dar juda normaliai.
• III stadija – navikas didesnis nei 4 cm arba jau pasiekė šalia esančius limfmazgius. Balso klostės gali nebejudėti arba vėžys jau gali būti įsiskverbęs į kitas gerklės dalis.
• IV stadija – navikas gali būti bet kokio dydžio, tačiau jau išplitęs į kitus organus, tokius kaip kaklas, trachėja, skydliaukė, stemplė, žandikaulis ar burna. Taip pat gali būti paveikti didesni arba priešingoje kaklo pusėje esantys limfmazgiai, o kai kuriais atvejais – net tolimi organai, pavyzdžiui, plaučiai.

Gerklės vėžys gali būti bet kurios stadijos diagnozės metu. Daugeliu atvejų liga nustatoma tik tada, kai vėžys jau yra išplitęs į artimus limfmazgius. III ir IV stadijos gerklės vėžys yra sunkiau gydomas ir turi didesnę pasikartojimo tikimybę.

Gerklės vėžio simptomai

Daugelis ligų gali turėti panašius simptomus, todėl dažnai gerklės skausmas ar kosulys nėra didelė problema. Dažniausiai šie negalavimai praeina savaime. Tačiau kai kuriais atvejais jie gali būti susiję su rimtesne būkle, pavyzdžiui, gerklės vėžiu.

Galimi simptomai:

• Balso pokyčiai, pavyzdžiui, kimimas ar sunkumas aiškiai kalbėti
• Rijimo, kramtymo ar kvėpavimo sutrikimai
• Jausmas, kad kažkas užstrigo gerklėje
• Nuolatinis gerklės skausmas ar kosulys (kartais su krauju)
• Galvos skausmas
• Skausmas ausyse ar kakle
• Patinimas ar guzas kakle
• Neaiškus svorio kritimas
• Žandikaulio sustingimas
• Kraujavimas iš burnos ar gerklės
• Iškritę dantys
• Blogas burnos kvapas
• Negyjančios opos burnoje ar gerklėje

Jeigu simptomai trunka ilgiau nei kelias savaites, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad daugelis šių simptomų gali būti nesusiję su vėžiu.

Kaip atrodo gerklės vėžys?

Paprastai vėžiniai augliai gerklėje yra sunkiai pastebimi, nes dažniausiai yra maži ir paslėpti giliai audiniuose. Tik 20-30% pacientų gali pamatyti pokyčius gerklėje.

Jeigu matomi pakitimai, tai gali būti:

• Viena gerklės pusė atrodo kitaip nei kita
• Raudonos ar baltos dėmės gerklės gleivinėje
• Patinimas

Gydytojai dažniausiai naudoja endoskopą – lankstų vamzdelį su kamera, kuris įleidžiamas per nosį ar burną, kad būtų galima apžiūrėti vėžinius darinius.

Ankstyvi gerklės vėžio požymiai

Dauguma žmonių ankstyvoje stadijoje nejaučia jokių simptomų. Jei simptomai pasireiškia, tai gali būti guzelis ar darinys vienoje kaklo pusėje. Paprastai jis nesukelia skausmo, tačiau kai kuriais atvejais gali būti diskomfortas gerklės gale ar sunkumas ryjant.

Ar „grūdėta gerklė” yra vėžys?

„Grūdėta gerklė” reiškia matomus iškilimus gerklės gale. Tai dažniausiai yra uždegimas, kurį sukelia infekcija, dirgikliai ar alergija. Šis reiškinys nėra susijęs su vėžiu ir dažniausiai gali būti gydomas antibiotikais arba antihistamininiais vaistais.

Gerklės vėžio priežastys

Nors tikslios priežastys nėra aiškios, gerklės vėžys atsiranda, kai ląstelės įgauna genetinių pokyčių, kurie skatina jų nekontroliuojamą dauginimąsi ir plitimą. Tai sukuria piktybinį naviką.

Apskritai, gerklės vėžys yra gana retas. Gerklų vėžys sudaro 0,6% visų naujų vėžio atvejų kasmet, o burnos ir ryklės vėžys – apie 2,9%.

Gerklės vėžio rizikos veiksniai

Nors tikslios gerklės vėžio priežastys nėra žinomos, tam tikri veiksniai gali padidinti jo išsivystymo tikimybę:

• Rūkymas ar kramtomasis tabakas
• Per didelis alkoholio vartojimas
• Infekcijos, ypač žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir Epšteino-Baro virusas
• Nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas
• Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)
• Kontaktas su kenksmingomis medžiagomis, tokiomis kaip asbestas, nikelis ar sieros rūgštis

Kai kurie rizikos veiksniai yra nekontroliuojami:

• Lytis – vyrai serga penkis kartus dažniau nei moterys.
• Amžius – dauguma atvejų nustatomi po 65 metų.
• Rasė – juodaodžiai vyrai serga dažniau nei kitų rasių atstovai.

Gerklės vėžys ir ŽPV

Egzistuoja daugiau nei 100 ŽPV tipų. Apie 40 iš jų gali būti perduodami lytiniu keliu – kontaktuojant su partnerio lytiniais organais, burna ar gerkle. Geriamasis ŽPV gali būti perduodamas oralinio sekso metu. Daugumai žmonių ši infekcija praeina per 1-2 metus, tačiau kai kuriais atvejais virusas lieka organizme ir po daugelio metų gali sukelti vėžį.

Kol kas nėra tiksliai žinoma, ar vien ŽPV gali lemti vėžio išsivystymą, ar tam reikia papildomų veiksnių, pavyzdžiui, rūkymo. Tačiau ši infekcija sukelia apie 70% burninės ryklės vėžio atvejų, ir jų skaičius nuolat didėja.

Vakcina nuo ŽPV gali apsaugoti nuo šios infekcijos ir galimai užkirsti kelią gerklės vėžiui. Tyrimai rodo, kad kai pakankamai moterų ir asmenų, gimusių moteriškos lyties, gauna vakciną, atsiranda vadinamoji bandos imuniteto apsauga. Tačiau vakcina rekomenduojama visiems jauniems žmonėms.

Kam rekomenduojama ŽPV vakcina?

• 11-12 metų vaikams
• Jauniems suaugusiems iki 26 metų
• Vyresniems nei 26 metų žmonėms, tačiau vakcina gali būti mažiau veiksminga, jei jau buvo kontaktas su ŽPV

Rekomenduojama dviejų dozių schema, kai intervalas tarp skiepų yra 6-12 mėnesių. Jei vakcinacija pradedama vėliau, reikės trijų dozių. Vaikai gali būti skiepijami jau nuo 9 metų.

Kaip sumažinti gerklės vėžio riziką dėl ŽPV?

• Skiepytis nuo ŽPV
• Riboti lytinių partnerių skaičių
• Naudoti apsaugos priemones, tokias kaip prezervatyvai ar dantų užtvaros oralinio sekso metu

Gerklės vėžys ir oralinis seksas

Oralinis seksas pats savaime nesukelia vėžio, tačiau jis yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių. Tyrimai parodė, kad žmonės, turėję šešis ar daugiau oralinio sekso partnerių per gyvenimą, turi 8,5 karto didesnę tikimybę susirgti burninės ryklės vėžiu. Naujesni tyrimai rodo, kad turint daugiau nei 10 oralinio sekso partnerių rizika padidėja 4,3 karto.

Gerklės vėžio diagnozavimas

Gydytojas atliks apžiūrą, įvertins bendrą sveikatos būklę, įpročius (rūkymą, alkoholio vartojimą) ir lytinę istoriją.

Galimi tyrimai:

• Endoskopija ar laringoskopija – leidžia apžiūrėti gerklę iš vidaus.
• Biopsija – atliekama paimant audinio mėginį ir tiriant jį mikroskopu, siekiant patvirtinti vėžio diagnozę.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
  • Kompiuterinė tomografija (KT)
  • Pozitronų emisijos tomografija (PET)
  • Rentgeno nuotraukos

Jei aptinkamas burninės ryklės vėžys, mėginys gali būti tiriamas dėl ŽPV. Žmonės, kurių vėžys susijęs su ŽPV, dažniausiai turi geresnę prognozę nei tie, kurių liga susijusi su rūkymu.

Kaip pasitikrinti dėl gerklės vėžio namuose?

Nors sunku nustatyti vėžį savarankiškai, galima atlikti keletą patikrinimų:

• Apčiuopkite kaklą ir ieškokite gumbelių
• Apžiūrėkite gerklės galą
• Atkreipkite dėmesį į raudonas ar baltas dėmes
• Stebėkite bet kokius ilgai neišnykstančius pažeidimus

Jei pastebite neįprastus pokyčius, kurie neišnyksta per kelias savaites, kreipkitės į gydytoją.

Gerklės vėžio gydymas

Gydymo tikslas – pašalinti auglį, užkirsti kelią jo plitimui ir kiek įmanoma išsaugoti rijimo bei kalbėjimo funkcijas.

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo:

• Vėžio stadijos
• Lokalizacijos
• Bendros sveikatos būklės
• Asmeninių pageidavimų

Galimi gydymo metodai:

Spindulinė terapija

Naudojamos aukštos energijos bangos vėžinėms ląstelėms naikinti. Gali būti taikoma kaip pagrindinis gydymo metodas ankstyvose stadijose arba kartu su chemoterapija ar chirurgija pažengusiems atvejams.

Chirurgija

• Endoskopinė operacija – mažiems navikams pašalinti
• Laringektomija – dalinis ar visiškas balso stygų pašalinimas
• Faringektomija – dalinis gerklės pašalinimas ir rekonstrukcija
• Kaklo limfmazgių šalinimas – jei vėžys išplito giliau

Chemoterapija

Vartojami vaistai, kurie naikina vėžines ląsteles arba stabdo jų augimą. Kartais naudojama kartu su spinduline terapija.

Tikslingoji terapija

Naudojami vaistai, kurie blokuoja vėžio augimui reikalingas medžiagas, pavyzdžiui, epidermio augimo faktoriaus receptorių (EGFR).

Imunoterapija

Stimuliuoja organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžiu. Naudojama, kai kiti gydymo metodai nėra veiksmingi.

Reabilitacija ir gyvenimo kokybė po gydymo

Po gydymo gali prireikti papildomos pagalbos:

• Kalbos terapija – jei buvo pašalintos balso stygos
• Mitybos konsultacijos – jei sunku nuryti maistą
• Skausmo valdymas – vaistai nuo skausmo ar diskomforto

Disfagija (rijimo sutrikimai)

Kai kurie gydymo būdai gali sukelti rijimo sunkumus. Tai gali pasireikšti užspringimu valgant, skausmu ryjant arba maisto užsilaikymu gerklėje. Gydytojas gali rekomenduoti specialią dietą ar papildus. Jei problemos išlieka, gali tekti mokytis naujų rijimo būdų.

Kuo anksčiau diagnozuojamas gerklės vėžys, tuo didesnė tikimybė jį sėkmingai išgydyti ir išlaikyti kokybišką gyvenimą.