Gianotti–Crosti sindromas: dažnas vaikų bėrimas

Gianotti-Crosti sindromas dažniausiai atpažįstamas remiantis vaiko apžiūra ir ligos eiga, todėl papildomi tyrimai retai reikalingi.

Kaip nustatomas Gianotti-Crosti sindromas

Vertindamas bėrimą, gydytojas atlieka fizinę apžiūrą ir teiraujasi, kada pastebėtas odos pokytis dingo ar kiek jis jau tęsiasi. Svarbu ir tai, kokiomis ligomis vaikas sirgo pastarosiomis savaitėmis – šie duomenys leidžia nuspėti galimas bėrimo priežastis. Taip pat gydytojas dažnai pasidomi, ar vaikas pastaruoju metu gavo kokių nors skiepų, nes ir jie gali išprovokuoti bėrimą.

Tik retais atvejais, jei įtariama sudėtingesnė virusinė infekcija (pvz., hepatitas ar ŽIV), gali būti atliekami kraujo tyrimai, tačiau dažniausiai to neprireikia.

Ką daryti, kai nustatomas Gianotti-Crosti sindromas

Pagrindinis šio sindromo požymis – odos bėrimas – išnyksta savaime, tad specialaus gydymo dažniausiai nereikia. Tačiau jei vaikas jaučia niežulį, galima naudoti be recepto parduodamus niežulį mažinančius preparatus ar šaltus kompresus, kurie sumažina diskomfortą.

Jei simptomus lydi karščiavimas, prieš duodant karščiavimą mažinančių vaistų, pasitarkite su gydytoju dėl tinkamos dozės pagal vaiko amžių. Taip pat svarbu nepamiršti vaikui duoti daugiau skysčių, nes karščiavimas gali lemti dehidrataciją.

Ar reikia izoliuoti vaiką?

Gianotti-Crosti sindromu užsikrėsti negalima – juo nesergama per kontaktą. Patį bėrimą dažnai pastebime tuomet, kai virusas jau nebėra aktyvus, o vaikas neskleidžia infekcijos. Vaikai su šiuo bėrimu gali toliau lankyti ugdymo įstaigą ir dalyvauti bendruomeninėje veikloje; prireikus, gydytojas gali išduoti pažymą, paaiškinančią situaciją.