Gimdos miomų priežastys ir rizikos veiksniai

Miomų – dar vadinamų gimdos fibromomis – vystymosi priežastys iki šiol nėra iki galo aiškios, tačiau mokslininkai nustatė, kad šiam procesui įtakos turi daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių. Tai – tiek genetika, tiek hormonai, tiek gyvenimo būdo ypatumai, stresas ar tam tikros mitybos klaidos. Vis dėlto, skirtingose moterų grupėse ši būklė pasireiškia nevienodai: ypatingai didelę įtaką ji daro juodaodėms moterims, kurios ne tik dažniau serga miomomis, bet ir susiduria su sunkesnėmis pasekmėmis bei vėlyvesne diagnoze.

Kas lemia miomų atsiradimą

Mokslininkai vis dar ieško tikslių miomų atsiradimo priežasčių, tačiau jau dabar žinoma, kad hormonai – ypač estrogenas ir progesteronas – turi didelę reikšmę. Miomų augimas gali keistis nėštumo metu, dažniausiai pirmąjį trimestrą, o po menopauzės šios ataugos paprastai nustoja augti ar net sumažėja. Įdomu tai, kad kai kuriose moterų grupėse – pavyzdžiui, juodaodžių grupėje – miomos kartais neišnyksta net ir po menopauzės.

Veiksniai, didinantys miomų riziką

• Hormonų pusiausvyros sutrikimai: Padidėję estrogeno kiekiai, ypač jei jie nėra subalansuoti progesteronu, gali skatinti miomų formavimąsi ir augimą.
• Genetinis polinkis: Jei artima giminaitė turi ar turėjo miomų, rizika susirgti jomis žymiai padidėja.
• Augimo veiksniai: Įvairūs organizme veikiantys baltymai ir hormonai, tokie kaip insulino tipo augimo veiksniai, taip pat prisideda prie miomų augimo.
• Mitybos ypatumai: Mažas vitamino D ar geležies kiekis, taip pat gausus perdirbtų produktų vartojimas gali paspartinti miomų vystymąsi.
• Stresas ir emocinės traumos: Įtempti gyvenimo etapai ar psichologinės patirtys kartais tampa papildomu rizikos veiksniu.

Juodaodžių moterų patirtis

Juodaodės moterys ypač dažnai susiduria su miomomis: jų rizika susirgti šia būkle yra net kelis kartus didesnė nei kitoms moterų grupėms, ypač jauname amžiuje. Skaičiuojama, kad iki 80% juodaodžių moterų per gyvenimą išsivysto kokio nors tipo gerybiniai navikai dubenyje, lyginant su maždaug 70% kitų moterų. Be to, šioje grupėje dažnesni sunkūs simptomai, dažnai prireikia sudėtingesnio gydymo.

Deja, vis dar nepakanka įtrauktų tyrimų bei gerai atstovaujamų tyrimų imčių su juodaodėmis moterimis – dažnai jų patiriamos problemos lieka paraštėse. Maža to, socialinės ir ekonominės kliūtys, didesnis nutukimo paplitimas, sveikatos priežiūros paslaugų trūkumas bei įsišaknijusios stigmos dar labiau apsunkina kelią į teisingą diagnozę ir tinkamą gydymą.

Dažniausi rizikos veiksniai

• Genetinis paveldimumas
• Didelis antsvoris arba centrinis nutukimas
• Aukštas kraujospūdis
• Nėra ar mažai nėštumų
• Didesnis amžius (iki menopauzės)
• Nuolatinis stresas
• Vitaminų (ypač D) trūkumas

Neseniai atlikti tyrimai leidžia manyti, kad hormonų kiekio perteklius, ypač pasireiškiantis didesniu pilvo riebalų kiekiu, gali skatinti miomų augimą. Taip pat žinoma, kad sveikesnis gyvenimo būdas, didesnis fizinis aktyvumas ir nėštumai gali sumažinti miomų atsiradimo riziką.

Genetika ir paveldimumas

Yra įrodyta, kad ženkliai padidėjusi miomų rizika siejama su artimųjų – ypač motinos – šia liga. Naujausi genetiniai tyrimai padeda atskleisti tam tikrus DNR pokyčius, susijusius su miomų vystymusi, tačiau iki šiol dar nėra aišku, kokie tiksliai mechanizmai stebi šį procesą.

Manoma, kad chromosomų pakitimai yra randami maždaug 40% miomų atvejų, o procesas, kai iš normalių lygiojo raumenų ląstelių susiformuoja pakitusios, yra labai sudėtingas. Šiuo metu vyksta daug tyrimų, kuriuose pabrėžiama būtinybė į tyrimų imtis įtraukti įvairių etninių grupių atstoves.

Gyvenimo būdo įtaka miomoms

Nors pakeisti genetikos negalime, kai kurie kasdieniai įpročiai ir pasirinkimai gali keisti riziką susirgti miomomis. Tai ypač aktualu moterims, kurioms jau pasireiškė pirmieji simptomai arba turinčioms šios ligos šeimos istoriją.

Faktoriai, kuriuos galime keisti

• Streso mažinimas: Tokios praktikos kaip joga, meditacija ar masažai padeda ne tik palaikyti emocinę pusiausvyrą, bet ir gali mažinti tam tikrų simptomų pasireiškimą.
• Kūno svorio kontrolė: Sveika mityba, reguliarus judėjimas, cukraus, druskos bei stipriai perdirbtų produktų ribojimas – visa tai prisideda prie mažesnės miomų rizikos.
• Kraujospūdžio stebėjimas: Pastebėta, kad padidėjęs kraujospūdis dažnai lydi moteris, kenčiančias nuo miomų.
• Ribotas sojos ir raudonos mėsos vartojimas: Dėl galimo estrogeno veikimo rekomenduojama atsargiai vartoti soją bei riboti raudoną mėsą.
• Daugiau natūralių vaisių ir daržovių: Daug skaidulų ir vitaminų turinti mityba gali turėti apsauginį poveikį.

Kaip pasireiškia miomų simptomai

Miomos paprastai išryškėja skirtingais gyvenimo etapais – jų dydis, vieta ir kiekis gali nulemti, kokių sveikatos problemų jos sukels. Skausmas, didelis kraujavimas ar spaudimo pojūtis dažnai paveikia kasdienę savijautą ir net gali trukdyti susilaukti vaikų. Jei miomos auga gimdos vidinėje dalyje, kliudo embriono implantacijai – padidėja persileidimo rizika, o keli ar itin dideli mazgai gali iškraipyti vidaus organų anatominę padėtį arba net blokuoti kiaušintakius.

Tyrimų svarba ir žvilgsnis į ateitį

Tik supratus tikruosius miomų atsiradimo mechanizmus, galima tikėtis iš esmės veiksmingų gydymo būdų. Vienas svarbiausių ateities tikslų – užtikrinti, kad moksliniuose tyrimuose dalyvautų kuo įvairesnių atstovių, ypač iš labiausiai paveiktų grupių. Tai ne tik pagerins mūsų žinias, bet ir leis kurti individualizuotus gydymo planus, atsižvelgiant į kiekvienos moters poreikius.

Augant medicinos pažangai ir didėjant tyrimų apimčiai, atsiranda naujų vilčių, kad miomų prevencija ir gydymas taps dar efektyvesnis – o moterys galės greičiau gauti tinkamą pagalbą, nepaisant amžiaus, rasės ar socialinės padėties.