Tinkamas lietuviškas pavadinimas būtų:Gipso ir stiklo pluošto įtvarų priežiūra: ką daryti ir ko vengti

Gipsas ar specialus įtvaras dažniausiai reikalingas lūžus kaulams, po sąnarių operacijų ar esant įvairioms traumoms. Tokie įtvarai apriboja galūnės judėjimą, kad pažeista vieta galėtų tinkamai sugyti. Tačiau kartu jie gali sukelti ir įvairių nemalonių pojūčių – nuo paprasčiausio niežulio iki rimtesnių komplikacijų, tokių kaip infekcija.

Įtvarų rūšys

Dažniausiai pacientui parenkamas vienas iš dviejų pagrindinių įtvarų tipų. Abu jie yra tvirti, tačiau tiesiai ant odos visada dedamas minkšto audinio arba vatos sluoksnis, kad apsaugotų odą.

Gipso įtvaras

Tradicinis gipsas gaminamas iš balto gipso miltelių, maišomų su vandeniu – masė užtepta ant tvarsčio kietėja ir sukietėja. Šio tipo įtvarą būtina saugoti nuo drėgmės: vanduo gali suskelti įtvarą ar net sudirginti odą. Patartina rinktis vonią vietoje dušo ir visada apsaugoti įtvarą neperšlampamu maišeliu arba specialiai tam skirtu užmaunamu dėklu. Jei įtvaras sušlampa, patartina atsargiai išdžiovinti vėsaus oro srautu ar šaltu fenu.

Sintetinis (fibrinis) įtvaras

Toks įtvaras gaminamas iš lengvos plastikinės medžiagos – stiklakvazės. Jis lengvesnis, tvirtesnis, patvaresnis už gipso tvarsčius, tačiau kainuoja kiek brangiau. Dėl savo struktūros rentgeno spinduliai lengviau “praeina” pro šią medžiagą, todėl pamatyti gyjančius kaulus lengviau. Pats sintetinis įtvaras drėgmės nebijo, tačiau po juo esantis paminkštinimas nuo vandens nėra apsaugotas, tad geriau vis tiek saugoti nuo sušlapimo.

Kai kaulas nelūžęs, o įtvaro reikia dėl kitų priežasčių (pvz., vaikui arba po operacijos), kartais naudojamas elastingas arba minkštas įtvaras. Jį galima nuimti be specialių įrankių, todėl jis itin patogus mažesniems vaikams ar atsigavus po chirurginių procedūrų.

Pabrinkimas: ką daryti?

Pirmosiomis dienomis po traumos gipsas ar įtvaras dažnai atrodo pernelyg ankštas – taip nutinka dėl tinimo. Kad sumažėtų pabrinkimas:

• Laikykite sužeistą galūnę pakeltą aukščiau širdies lygio. Kojos atveju atsigulkite ir po įtvaru pakiškite pagalvę.
• Stenkitės dažnai judinti pirštus ar kojų pirštus – taip pagerinsite kraujotaką ir išvengsite sustingimo.
• Aplink įtvarą, traumos vietoje, iš išorės pridėkite šaltą kompresą ar ledo maišelį (suvyniotą į rankšluostį) 15–30 minučių, kelis kartus per dieną. Nepamirškite saugoti įtvaro nuo vandens.
• Esant skausmui ar tinimui, pasitarkite su gydytoju dėl nereceptinių vaistų nuo skausmo.

Kaip įveikti niežulį?

Ilgiau nešiojant įtvarą gali kamuoti stiprus niežulys. Prie niežtinčios vietos pabandykite švelniai patrankyti per gipsą. Padeda ir vėsaus oro srautas palei įtvaro kraštus – naudokite plaukų džiovintuvo šaltą režimą. Nesistenkite niežulio malšinti kišant daiktus, pvz., liniuotę ar pieštuką, į įtvarą – taip galite sužeisti odą. Nesitepkite odos aplink įtvarą kremais, dezodorantais ar pudra, nes tai gali sudirginti ar net sukelti infekciją.

Infekcijos pavojus

Po trumpesnio ar ilgesnio įtvaro nešiojimo natūralu pajusti lengvą kvapą. Tačiau jei iš gipsuotos vietos sklinda nemalonus, aštrus kvapas ar pasirodo skysčių, reikėtų susirūpinti – tai gali būti infekcijos požymiai. Tokiu atveju būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Kai pakyla temperatūra
• Jaučiami pirštų ar pėdos tirpimai, dilgčiojimai, deginimas ar skausmas
• Po įtvaru atsiranda žaizdelių
• Skausmas ar tinimas didėja
• Galūnė tampa šalta, šviesi ar melsvo atspalvio
• Gipse pastebimos skilės ar susilpnėjusios vietos
• Įtvaras per daug suveržtas arba pernelyg laisvas
• Paraudusi ar pažeista oda ties įtvaro kraštais
• Pasidaro sunku judinti pirštus ar kojų pirštus
• Įtvaras sušlampa ir nepavyksta jo išdžiovinti