Greivso ligos diagnostika

Graveso liga – tai autoimuninė būklė, kuri dažnai sukelia padidėjusį skydliaukės hormonų kiekį, kitaip dar vadinamą hipertiroze. Skydliaukė, esanti priekinėje kaklo dalyje ir panaši į drugelio formą, šiame sutrikime pradeda išskirti per daug hormonų. Dėl to gali pasireikšti įvairūs nemalonūs simptomai, pavyzdžiui, netikėtas svorio kritimas, padidėjęs prakaitavimas naktimis, spaudimas akyse ar net širdies ritmo pokyčiai.

Priežastys ir simptomai

Graveso liga išsivysto tuomet, kai imuninė sistema klaidingai pradeda atakuoti skydliaukę. Dėl šio proceso skydliaukė išskiria per daug hormonų, o organizme pakinta daugelis funkcijų. Dažniausi simptomai apima:

• Ryškiai išsprogusias akis, kurios dažnai atrodo lyg išlindusios iš akiduobių
• Goiterį – skydliaukės padidėjimą kaklo srityje
• Jautrumą karščiui ir prakaitavimą
• Greitą ar nereguliarų širdies plakimą
• Padidėjusį kraujo spaudimą
• Odos išbėrimus
• Nepastebimai mažėjantį svorį
• Padidėjusį nerimą, nemigą
• Drebėjimą, refleksų sustiprėjimą

Dalis šių simptomų būdingi ir kitiems sutrikimams, pavyzdžiui, hipertirozei, tad tik vienų požymių nepakanka, kad būtų nustatyta ši specifinė liga.

Savikontrolė ir stebėjimas namuose

Savo sveikatą galima stebėti ir namų sąlygomis. Naudinga fiksuoti patiriamus simptomus, mitybos ypatumus, nuotaikas ir miego kokybę. Kelios paprasčiausios patikros, kurias galima atlikti patiems:

• Kraujo spaudimo matavimas – daugelis vaistinių siūlo elektroninius matuoklius, kurie padeda stebėti pakilusį spaudimą.
• Pulso sekimas – dauguma išmaniųjų laikrodžių matuoja pulsą, bet galite jį patikrinti ir rankiniu būdu. Nuolat padažnėjęs arba ramybės metu per 100 dūžių siekiantis pulsas vertas dėmesio.
• Reguliarus svorio tikrinimas – svertis rekomenduojama kartą per savaitę, visada tuo pačiu metu ir tomis pačiomis sąlygomis. Jei svoris mažėja be pastangų, tai gali būti vienas iš ligos ženklų.

Išsamesni tyrimai ir gydytojo apžiūra

Ligos diagnostika dažnai prasideda nuo detalaus pokalbio apie asmeninę ir šeimos sveikatos istoriją, ypač jei pasitaiko autoimuninių ligų artimųjų tarpe. Gydytojas taip pat atlieka fizinę apžiūrą, kurios tikslas – patikrinti būdingus ligos požymius, tokius kaip skydliaukės padidėjimas, akių būklė ar širdies darbas.

Laboratoriniai kraujo tyrimai

Kitas svarbus žingsnis – kraujo tyrimai. Jie padeda nustatyti hormonų kiekį, tarp jų – TSH (skydliaukės stimuliuojančio hormono) lygį, kuris dažnai būna sumažėjęs. Be to, gali būti skiriami specifiniai antikūnų tyrimai – pavyzdžiui, tiriama, ar nėra TSI (skydliaukę stimuliuojančio imunoglobulino), kuris skatina perteklinę hormonų gamybą.

Vizualiniai tyrimai

Norint įvertinti skydliaukės veiklą detaliau, atliekamas radioaktyvaus jodo pasisavinimo tyrimas (RAIU). Jo metu pacientas nuryja nedidelį radioaktyvaus jodo kiekį, kuris kaupiasi skydliaukėje. Speciali įranga išmatuoja, kiek jodo pasisavino skydliaukė – per dideli kiekiai gali rodyti Graveso ligą. Taip pat, jei kyla įtarimų dėl kitų susirgimų, pavyzdžiui, vėžio, gali būti atliekamas ultragarsas.

Diferencinė diagnostika

Kadangi tam tikros ligos gali pasireikšti panašiais simptomais, gydytojams svarbu atmesti kitus galimus sutrikimus. Tam atliekami papildomi, kitaip vadinami diferenciniais tyrimai. Jie padeda įsitikinti, ar simptomai nesusiję su kitais skydliaukės uždegimais, hormonų perdozavimu ar labai retais navikais, galinčiais imituoti Graveso ligos požymius.

Apibendrinimas

Graveso liga – rimtas, bet valdomas autoimuninis sutrikimas, kuris dažniausiai pažeidžia skydliaukę. Ankstyva diagnostika padeda greičiau identifikuoti problemą ir parinkti efektyvų gydymą, tad pastebėjus būdingus simptomus reikėtų kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Nors ligos diagnostikos kelias kartais ilgas, bendradarbiavimas su sveikatos specialistais leidžia pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą ir pagerinti savijautą.