Viskas, ką reikia žinoti apie gyvsidabrį žuvyse ir jūros gėrybėse

Norint pasirinkti saugiausius žuvies produktus, svarbu suprasti, kad skirtingų rūšių žuvis ir jūros gėrybės gali turėti nevienodą gyvsidabrio kiekį. Kai kurios žuvys sukaupia daugiau šios medžiagos, todėl jas svarbu vartoti atsakingai.

Ką žinoti apie žuvų pirštelius ir greito maisto sumuštinius

Dažnai parduodami žuvų piršteliai ar greito maisto žuvies sumuštiniai gaminami iš žuvų, kurios natūraliai turi mažai gyvsidabrio. Tokį maistą galima drąsiai įtraukti į savaitinį racioną, tačiau svarbiausia – neišleisti iš akių bendrų rekomendacijų dėl visų žuvinės mitybos šaltinių kiekio.

Tuno kepsniai ir konservuotas tunas: kuo jie skiriasi?

Renkantis tuną, verta žinoti, kad tuno kepsniuose gyvsidabrio randama daugiau nei lengvame konservuotame tune. Todėl iš visų šaltinių rinkitės ne daugiau kaip 170 gramų tuno kepsnių per savaitę. Jei renkatės konservuotą tuną, šios ribos gali būti kiek didesnės, tačiau visada stebėkite bendrai suvartojamą kiekį.

Kas nutinka, jei suvalgoma per daug žuvies ar jūros gėrybių?

Viena aktyvesnė žuvies valgymo savaitė iš esmės nepakeis bendro metilo gyvsidabrio kiekio organizme. Jei per savaitę suvartojote daugiau nei rekomenduojama, kitą ar dar sekantį savaitę sumažinkite žuvies kiekį. Svarbiausias dalykas – per kelias savaites neviršyti vidutinės rekomenduojamos natūralios žuvies ir jūros gėrybių normos.

Kaip sužinoti apie laisvalaikiu sugautos žuvies saugumą?

Prieš vykdami žvejoti, peržiūrėkite žvejybos taisyklių leidinį – jame gali būti pateikti duomenys apie konkrečiose vietovėse sugautos žuvies saugumą. Taip pat verta kreiptis į vietos sveikatos priežiūros institucijas ir sužinoti apie vietinius perspėjimus. Svarbu nepamiršti, jog žuvys iš vietinių vandens telkinių gali būti tiek saugesnės, tiek rizikingesnės nei vidutinės vertės: viskas priklauso nuo konkretaus vandens telkinio užterštumo. Žuvis iš labai švarių vandenų galima vartoti dažniau ir didesniais kiekiais.

Galimi apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai

Didesnis metilo gyvsidabrio kiekis maiste pavojingas nervų sistemai ir gali išprovokuoti šiuos simptomus:

• Padidėjęs nerimas
• Nuotaikų svyravimai
• Sutrikusi atmintis
• Drebulys
• Prislėgta nuotaika
• Tirpimo ar dilgčiojimo pojūtis
• Judėjimo koordinacijos praradimas
• Pasunkėjęs kvėpavimas
• Regėjimo ir kalbos sutrikimai
• Raumenų silpnumas
• Sunkumai vaikštant

Itin didelės gyvsidabrio dozės gali padaryti didelę žalą vidaus organams ir, kraštutiniais atvejais, būti mirtinos. Pažeisti gali būti inkstai, plaučiai, virškinamasis traktas ar širdies-kaulų sistema.

Žuvys, kuriose dažniausiai aptinkama daug gyvsidabrio

Yra keletas žuvų rūšių, kurias reikia vartoti rečiau dėl didesnio sukaupto gyvsidabrio kiekio:

• Kardžuvė (vidutiniškai – 0,995 ppm, aukščiausias kiekis – 3,22 ppm)
• Ryklys (vidurkis – 0,979 ppm, didžiausias lygis – 4,54 ppm)
• Meškerykotis iš Meksikos įlankos (1,123 ppm vidutiniškai, 3,73 ppm – didžiausias)
• Atlanto pakrančių meškerykotis (mažiau – 0,144 ppm, gali siekti iki 0,533 ppm)
• Karališkoji skumbrė (vidurkis – 0,73 ppm, kartais iki 1,67 ppm)
• Didžioji tunas (vidutiniškai – 0,689 ppm, iki 1,816 ppm)
• Marlinas (vidurkis – 0,485 ppm, gali siekti 0,92 ppm)
• Oranžinė žuvis (orange roughy) (vidurkis – 0,571 ppm, aukščiausias – 1,12 ppm)
• Čilės jūrų ešerys (vidutiniškai – 0,354, bet gali siekti iki 2,18 ppm)

Žuvys ir jūros gėrybės, kuriose randama mažai gyvsidabrio

Yra keletas ypač saugių pasirinkimų:

• Krevetės (vidutinis kiekis – 0,009 ppm, retais atvejais iki 0,05 ppm)
• Konservuota lašiša (vidurkis – 0,014 ppm, daugiausiai iki 0,086 ppm). Šviežios arba šaldytos lašišos vidurkis – 0,022 ppm (maksimaliai 0,19 ppm)
• Austrių vidutinis kiekis – 0,012 ppm, didžiausias – 0,25 ppm
• Austrės (scallops) – vos 0,003 ppm vidutiniškai, kartais iki 0,033 ppm