Hašimoto ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Hashimoto liga, dar žinoma kaip autoimuninis tiroiditas, yra būklė, kai organizmo imuninė sistema pradeda pulti sveikas skydliaukės ląsteles. Dėl to atsiranda uždegimas ir skydliaukė palaipsniui negali gaminti pakankamai hormonų, reikalingų normaliai organizmo veiklai.

Kas sukelia Hashimoto ligą

Nors aiškaus atsakymo, kodėl imuninė sistema pradeda atakuoti skydliaukę, nėra, specialistai mano, kad tam įtakos turi paveldimumas bei aplinkos veiksniai. Dažnai rizika susirgti padidėja, jei šeimoje pasitaikė autoimuninių ar skydliaukės ligų.

Paveldimumas

Yra žinoma, kad Hashimoto liga dažnai pasitaiko tarp artimų giminaičių. Dalis žmonių paveldi genus, susijusius su didesniu imuniteto aktyvumu, tačiau turint šiuos genus dar nereiškia, kad ši liga tikrai išsivystys. Didžiausią riziką sergamumui turi moterys, o ypač artimos giminaitės (pirmos eilės), kurioms ši autoimuninė būklė diagnozuojama apie devynis kartus dažniau nei kitiems. Taip pat dažniau liga pasireiškia dvyniams.

Sunkiau atpažįstami ryšiai

Jeigu žmogus serga kita autoimunine liga, tokia kaip 1 tipo diabetas ar celiakija, Hashimoto ligos tikimybė taip pat išauga. Būdingos su šia liga susijusios skydliaukės antikūnų lygio padidėjimas, dažnai pastebimas dar prieš pasireiškiant pirmiems simptomams. Visgi nedidelei daliai ligonių antikūnų nerandama, ir ši ligos forma paprastai būna lengvesnė.

Gyvensenos veiksniai

Gyvenimo būdas taip pat gali paveikti ligos atsiradimo riziką. Pagrindiniai rizikos veiksniai – rūkymas, nuolatinė įtampa ir stresas. Be to, Hashimoto dažniau vystosi žmonėms, kurie kiekvieną dieną nepakankamai ilsisi, gyvena aktyviai, o jų mityba menka ar neturi būtinų maistinių medžiagų. Tokios sąlygos silpnina imuninę sistemą ir skatina jos persitempimą.

• Miego trūkumas
• Mažai kalorijų turinti arba nesubalansuota mityba
• Maistinių medžiagų stygius
• Nedidelis fizinis aktyvumas

Moterims rizika yra ženkliai didesnė nei vyrams, todėl manoma, kad tam įtakos turi lytiniai hormonai. Dalis moterų gali patirti skydliaukės veiklos pokyčius po gimdymo, ir nors šie sutrikimai dažniausiai praeina savaime, kai kurioms gali išsivystyti Hashimoto liga vėliau. Su amžiumi tikimybė susirgti didėja, o klimakteriniu laikotarpiu, kai mažėja estrogeno, skydliaukės veikla gali dar labiau sutrikti.

Aplinkos veiksniai

Hashimoto ligos atsiradimas kartais siejamas su žarnyno bakterijomis, grybelinėmis ir parazitinėmis infekcijomis. Įdomu tai, kad užsikrėsti galima net nejaučiant jokių virškinimo sistemos simptomų. Nors tyrimai rodo tikėtinas sąsajas tarp infekcijų ir autoimuninių skydliaukės ligų, šiuo metu dar nėra aišku, kokiu būdu šie mikroorganizmai skatina ligos vystymąsi.

Žinoma, kad per didelis jodo kiekis gali būti svarbus ligos atsiradimo veiksnys, ypač jeigu žmogus gauna pakankamai arba per daug jodo papildų. Be to, riziką didina ilgalaikis kontaktas su jonizuojančia spinduliuote – pavyzdžiui, gydant onkologines ligas ar patyrus radiacijos poveikį.

Kokie yra rizikos veiksniai?

• Paveldimumas (šeimos narių autoimuninės ligos)
• Moteriška lytis
• Amžius virš 40 metų
• Kitos autoimuninės ligos
• Stresas, nepakankamas miegas, prasta mityba
• Infekcijos ir padidėjęs jodo vartojimas
• Spinduliuotės poveikis

Ar galima visiškai išgyti?

Hashimoto liga nėra visiškai išgydoma, tačiau simptomus galima suvaldyti. Laikui bėgant, daugumai žmonių vystosi hipotirozė, todėl tenka vartoti skydliaukės hormonus visą likusį gyvenimą.

Ar Hashimoto liga pavojinga gyvybei?

Pati Hashimoto liga gyvybei grėsmės nekelia, tačiau negydoma ji gali sukelti sunkią hipotirozę. Tokios būklės pasekmės – širdies veiklos sutrikimai, netgi širdies nepakankamumas. Retais atvejais išsivysto mišedema – būklė, kai ypač sulėtėja visos svarbiausios organizmo funkcijos, o tai gali tapti pavojinga gyvybei.

Kaip sumažinti riziką?

Nors daugumos rizikos veiksnių išvengti nepavyks, sveika gyvensena padeda sumažinti ligos tikimybę. Rekomenduojama nerūkyti, ilsėtis pakankamai, mažinti stresą, subalansuotai maitintis ir būti fiziškai aktyviam.