Helicobacter pylori infekcija: simptomai, priežastys ir gydymas

Helicobacter pylori yra bakterija, dažnai nustatoma įvairių virškinamojo trakto sutrikimų metu. Jos aptikimas ir gydymas padeda išvengti skrandžio gleivinės pažeidimų bei kitų ilgalaikių pasekmių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tiksliai nustatoma H. pylori infekcija, kokie gydymo metodai taikomi šiandien bei kokių komplikacijų galima tikėtis nesikreipiant į gydytojus.

Kaip nustatoma H. pylori infekcija

Vertinant šios infekcijos riziką, gydytojas pirmiausia pasidomi paciento nusiskundimais, ligos istorija ir vartojamais vaistais. Apžiūros metu gali būti apčiuopiamas pilvas, ieškant jautrių ar skausmingų vietų ir požymių, rodančių uždegimą ar kitus pokyčius.

Pagrindiniai H. pylori tyrimai

• Išmatų tyrimai: Dažniausiai naudojami testai nustatyti H. pylori, kai ieškoma baltymų (antigenų), susijusių su šiomis bakterijomis. Yra ir pažangesni išmatų PGR tyrimai, leidžiantys nustatyti bakterijas bei atpažinti jų atsparumo antibiotikams mutacijas, tačiau jie paprastai yra brangesni ir mažiau prieinami.
• Ureazės kvėpavimo testas: Šio testo metu pirmiausia pacientas iškvepia į specialų maišelį, po to išgeria tirpalą ar pudingą su ureaze. Po kelių minučių dar kartą iškvepiama į kitą maišelį. Lyginant maišelių turinio skirtumus laboratorijoje, nustatoma, ar kvėpavime padaugėjo anglies dvideginio – tai rodo H. pylori buvimą skrandyje.
• Endoskopinis tyrimas: Jei būtina kruopščiau įvertinti gleivinės pažeidimus, gydytojas gali atlikti viršutinės virškinamojo trakto endoskopiją. Jos metu vamzdelis su kamera įvedamas per burną į skrandį ir dvylikapirštę žarną, esant reikalui, paimama gleivinės mėginys laboratoriniams tyrimams.
• Bario kontrastinis rentgenas: Ligoninėje pacientas išgeria balto skysčio su bariu, kuris padengia virškinamojo trakto sieneles ir leidžia geriau matyti pakitimus rentgeno nuotraukoje.
• Kompiuterinė tomografija (KT): Modernus radiologinis tyrimas, padedantis diagnozuoti komplikacijas, tokias kaip opiniai pažeidimai.

Kaip gydoma H. pylori infekcija

Daugeliu atvejų H. pylori sukeltos opos gydomos papildomai skiriant kelis skirtingų grupių vaistus. Svarbiausia – antibakterinė terapija, kuri derinama su rūgštį mažinančiais preparatais.

Vaistų deriniai gydymui

• Antibiotikų kombinacija: Efektyviausia vadinamoji triguba terapija, kai kartu vartojami du antibiotikai ir protonų siurblio inhibitorius (PPI). Pagrindiniai skiriami antibiotikai yra amoksicilinas, klaritromicinas, metronidazolas, tetraciklinas arba tinidazolas. Vienu metu skiriant du antibiotikus sumažinama bakterijos atsparumo rizika.
• Protonų siurblio inhibitoriai (PPI): Šie vaistai slopina skrandžio rūgšties išsiskyrimą ir padeda greičiau gyti gleivinei. Dažniausiai vartojami – omeprazolas, ezomeprazolas, lansoprazolas, pantoprazolas, rabeprazolas.
• Bismuto preparatai: Siekiant dar labiau apsaugoti skrandžio gleivinę, gali būti skiriamas bismuto subsalicilatas, dažnai kartu su antibiotikais.
• Histamino H2 receptorių blokatoriai: Šie vaistai mažina rūgšties išsiskyrimą, tačiau paprastai naudojami tuomet, kai netinka ar negalima vartoti PPI preparatų (pvz., cimetidinas ar nizatidinas).

Trigubos terapijos schemos

• Rifabutino pagrindu: Vienas iš derinių – dviejų antibiotikų (amoksicilino ir rifabutino) bei omeprazolo vartojimas kas 8 valandas dvi savaites. Ši schema dažnai sudedama į vieną tabletę.
• Klaritromicino schema: Vartojami klaritromicinas ir amoksicilinas (arba metronidazolas) kartu su PPI. Dažniausiai šis gydymo būdas taikomas tuomet, kai bakterija mažai atspari klaritromicinui.

Po gydymo kurso, dažniausiai po keturių savaičių, atliekami pakartotiniai tyrimai – jei infekcija nepraėjo, skiriamas kitas antibiotikų derinys. Svarbu vengti skausmą malšinančių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., aspirino ar ibuprofeno), nes jie dar labiau dirgina skrandžio gleivinę. Bet kokius vaistus vartoti reikėtų tik pasitarus su gydytoju.

Galimos komplikacijos dėl H. pylori

Šios bakterijos sukelta infekcija dažnai pažeidžia skrandžio gleivinę ir sukelia uždegimą (gastritą). Kartais simptomų visai nebūna, tačiau uždegimas gali pasireikšti nemaloniu spaudimu ar skausmu pilve, pykinimu, vėmimu.

Dažniausia komplikacija – opaligė. Skaičiuojama, kad apie 10 % užsikrėtusių asmenų gali susidurti su skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opomis. Sunkesni atvejai gali pasireikšti:

• Maisto judėjimo sutrikimu virškinamajame trakte
• Skrandžio sienelės prakiurimu
• Kraujavimu iš opos

Nors nedažna, bet ilgalaikė negydoma H. pylori infekcija laikoma skrandžio vėžio rizikos veiksniu. Pradiniame ligos etape simptomai dažnai neaiškūs – jaučiamas nežymus rėmuo, retkarčiais pilvo skausmas ar pūtimas, pykinimas, apetito stoka, sotumo jausmas net po nedidelio kiekio maisto, kartais gali kristi svoris be aiškios priežasties.

Šeimos istorija taip pat svarbi – jei artimi giminės sirgo skrandžio vėžiu, H. pylori tyrimas gali būti rekomenduojamas profilaktiškai.

Kaip apsisaugoti nuo H. pylori užsikrėtimo

• Rankų higiena – kruopščiai plaukite rankas grįžę iš tualeto, prieš gamindami ar valgydami maistą. To paties mokykite ir vaikus.
• Nevartokite neužtikrintos kokybės maisto ar vandens.
• Valgykite tik gerai termiškai apdorotą maistą.
• Venkite maisto, ruošto žmonių, kurie nesilaiko švaros.

Mitybos įtaka

Nors pagrindiniai rizikos veiksniai – prasta higiena ir sanitarinės sąlygos, nemažą reikšmę turi ir dieta. Moksliniai duomenys rodo, kad vaisių, daržovių, grūdų, riešutų ir sėklų gausi mityba siejama su mažesniu H. pylori infekcijos dažniu. Tuo tarpu didelis krakmolo, apdirbtų produktų, saldumynų ir druskos vartojimas – priešingai, didina riziką sirgti šia infekcija. Tai gali būti susiję su apsauginėmis vitaminų, polifenolių ir flavonoidų savybėmis, tačiau tam dar reikia daugiau tyrimų.

Santrauka

H. pylori – dažnas bakterinis susirgimas, kuris kone visada perduodamas nuo žmogaus žmogui. Daugumai užsikrėtusių asmenų ši infekcija nesukelia problemų, tačiau negydoma gali tapti pagrindine opaligės ar net skrandžio vėžio priežastimi. Laiku diagnozavus ir taikant kombinuotą antibiotikų bei skrandžio rūgšties slopinimo gydymą, dauguma atvejų išgyja be komplikacijų.