Hemangioblastomos priežastys ir rizikos veiksniai

Hemangioblastomos yra retos, piktybiškumo neturinčios navikų rūšys, kurios dažniausiai aptinkamos tik tada, kai pasireiškia tam tikri simptomai. Dažniausiai jų atsiradimo priežastys lieka nežinomos, tačiau laimei, atlikus chirurginį gydymą, šių navikų galima visiškai atsikratyti.

Dažniausios priežastys

Šie navikai sudaro apie 2 % visų galvos smegenų ir nuo 2 % iki 10 % nugaros smegenų auglių. Didžioji dalis hemangioblastomų atsiranda atsitiktinai, be aiškios priežasties. Tačiau maždaug ketvirtadaliu atvejų jos išsivysto esant tam tikroms paveldimoms būklėms.

Genetika

Didžiausia hemangioblastomų genetinė rizika siejama su reta paveldima liga, žinoma kaip fon Hipel-Lindau (VHL) sindromas. Ši būklė belirina įvairių gerybinių ar net potencinių piktybinių navikų formavimąsi visame organizme. Dažniausiai pavieniai navikai laikomi atsitiktiniais, tačiau kai pasireiškia keli, beveik visada įtariamas VHL.

VHL sindromas didina riziką išsivystyti hemangioblastomoms įvairiose kūno vietose, įskaitant smegenis, nugaros smegenis, tinklainę, vidinę ausį, inkstus, antinksčius ir kasą. Pagrindinis VHL rizikos veiksnys – paveldimumas, tačiau gene VHL pokyčiai gali atsirasti ir savaime. Jei šeimoje stebimas VHL sindromas, rekomenduojamas genetinis ištyrimas siekiant nustatyti galimą šio geno mutaciją.

Vyrai šiomis hemangioblastomomis serga šiek tiek dažniau nei moterys. Tarp skirtingų etninių grupių šių navikų dažnio skirtumų stebima nebuvo.

Gyvensenos rizikos veiksniai

Daugumoje atvejų hemangioblastomų atsiradimas nėra tiesiogiai susijęs su gyvenimo būdu ar aplinkos veiksniais. Vis dėlto, tiems, kurie turi VHL sindromą, svarbų vaidmenį atlieka paveldimumas. Gyvenimo būdo ir aplinkos įtaka šių navikų formavimuisi vis dar tiriama.

Nors hemangioblastomoms konkrečios prevencinės priemonės nėra nustatytos, žmonėms su VHL sindromu ypač rekomenduojama rūpintis bendra sveikata. Sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, sveiko kūno svorio palaikymas, rūkymo atsisakymas ir saikingas alkoholio vartojimas prisideda prie sveikatos išsaugojimo ir gali sumažinti onkologinių ligų riziką.

Kada kreiptis į medikus?

Jei pastebite silpnumą, regėjimo sutrikimus, šlapimo pūslės kontrolės pokyčius ar sunkumus vaikštant, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su savo gydytoju. Tiksliai diagnozei dažnai reikia įvairių specialistų komandos, kuri gali įtraukti neurologą, neurochirurgą, onkologą bei reabilitacijos specialistus. Tinkamai parinktas gydymas ir priežiūra leidžia sėkmingai valdyti šią būklę ir pasirūpinti tolimesne sveikata.