Hemorojaus priežastys ir rizikos veiksniai

Hemoroidais vadiname išangės ir tiesiosios žarnos kraujagyslių išsiplėtimą, kuris dažnai sukelia diskomfortą, deginimą, niežulį bei kitus nemalonius pojūčius. Dažniausiai ši problema atsiranda dėl per didelio spaudimo apatinėje pilvo dalyje, kurį sukelti gali vidurių užkietėjimas, nėštumas ar antsvoris. Dėl šios priežasties venos ima tinti ir plečiasi neįprastai.

Dažniausi vystymosi veiksniai

Daugiau nei pusė žmonių bent kartą gyvenime susiduria su hemorojumi. Nors dažniausiai problema paliečia vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiuosius, hemorojus gali pasireikšti ir jaunesniems asmenims – tam tikro paaiškinimo kartais net nepavyksta rasti.

Skatinančių hemorojaus veiksnių yra nemažai, bet pagrindiniais išlieka įvairūs pasikeitimai tuštinimosi įpročiuose:

• Lėtinis vidurių užkietėjimas arba viduriavimas
• Stiprus stūmimas, bandant pasišalinti tuštinimosi metu
• Ilgas sėdėjimas tualete

Dėl šių priežasčių kraujagyslių tinklas išangės srityje, vadinamas hemoroidiniu padu, gauna per daug spaudimo. Šį pamatą sudaro kraujagyslės, raumeninis ir jungiamasis audinys, kuriuos nuolat traumuojant kraujagyslės pradeda tinti ir slinkti iš savo vietos. Užsitęsęs vidurių užkietėjimas ar viduriavimas dažnai išprovokuoja uždegiminius procesus šioje srityje, o ilgas sėdėjimas tik pablogina būklę, nes kraujagyslės dar labiau išsitempia ir praranda elastingumą.

Kasdienybės įtaka ir gyvensenos klaidos

Nors didžiausią įtaką turi tuštinimosi sutrikimai, hemorojų neretai paskatina ir įpročių ar mitybos ypatumai. Per mažas skysčių vartojimas (ypač jei išgeriama mažiau nei aštuoni stiklinės vandens per dieną) sukelia vidurių užkietėjimą, kas ilgainiui gali baigtis hemorojumi.

Traukos centru tampa ir skaidulų trūkumas racione. Per maža ląstelienos (mažiau nei 25-30 g per parą) lemia žarnyno vangumą. Tam tikri produktai, jei vartojami dažnai, apsunkina žarnyną:

• Pusfabrikačiai ir perdirbtas maistas
• Traškučiai, ledai, sūris, greitas maistas
• Raudona mėsa

Reguliari maistinių skaidulų vartojimas priešingai – padeda palaikyti normalų tuštinimąsi ir mažina hemorojaus riziką.

Be mitybos, svarbų vaidmenį turi fizinis aktyvumas. Judėjimo trūkumas silpnina ir pilvo dugno raumenis, ir žarnyno veiklą. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl hemorojus pasireiškia asmenims, kurie juda mažai ar nesportuoja visai.

Ligos ir medicininės būklės, susijusios su hemorojumi

Hemorojaus susiformavimui įtakos turi ne tik įpročiai ar mityba, bet ir įvairios sveikatos būklės. Šios problemos gali būti tiek rimtesnio, tiek mažiau pavojingo pobūdžio:

• Išangės sužalojimai
• Skysčių kaupimasis pilvo ertmėje (būdingas pažengusiai kepenų ligai)
• Uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas
• Nutukimas, nes padidėjęs pilvo spaudimas tempią išangės kraujagysles
• Tiesiosios žarnos iškritimas

Dėl šių priežasčių, ypač jei hemorojus nepraeina ar stiprėja, būtina skirti dėmesio sveikatos būklei. Kartais, jei atsiranda ilgalaikis kraujavimas, pilvo skausmai, kraujas išmatose arba staigus svorio kritimas, gali būti reikalinga gydytojų pagalba norint atmesti rimtesnes ligas.

Nereikėtų numoti ranka ir į užsitęsusį vidurių užkietėjimą ar viduriavimą – šios būklės nėra įprastos ir reikalauja išsiaiškinti galimą priežastį (pavyzdžiui, pieno ar glitimo netoleravimą).

Hemorojus nėštumo metu

Nėštumo laikotarpiu hemorojus tampa dažnesnis dėl augančio vaisiaus spaudimo ir hormoninių pokyčių, skatinančių kraujagyslių išsiplėtimą. Pati gimda didėja ir spaudžia apatinę tuščiąją veną, kuris apsunkina kraujo grįžimą iš apatinės kūno dalies į širdį. Dėl to visi žemiau gimdos esantys kraujagysliniai reziniai didėja, įskaitant ir hemorojinių venų pamatą.

Gimdymo metu didelė įtampa, kylanti dėl sąrėmių, dar labiau padidina hemorojaus riziką jau po gimdymo. Skaičiuojama, kad net trečdalis nėščiųjų vienaip ar kitaip susiduria su šia problema, o pavojus didėja su kiekvienu sekiančiu nėštumu.

Paveldimumas ir hemorojaus atsiradimas

Genetika taip pat prisideda prie hemorojinių mazgų formavimosi. Kai kuriems žmonėms, turintiems paveldėtas jungiamojo audinio silpnumo ligas, hemorojus atsiranda dažniau. Viena tokių retų būklių – Ehlerso-Danlos sindromas, kurio metu trūksta kolageno, silpnėja dubens dugno audiniai ir tampa lengviau pažeidžiami išangės ir tiesiosios žarnos kraujagyslės. Tam tikrais atvejais defektai hemoroidinėse kraujagyslėse, pavyzdžiui, vožtuvų nebuvimas, sukelia didesnį kraujagyslių išsiplėtimą, kuris laikui bėgant tik stiprėja.

Greiti pagalbos būdai

Norint sumažinti hemorojaus sukeltą dirginimą ar skausmą, galima patepti skaudamas vietas specialiais kremais, priglausti šaltą kompresą ar pagulėti šiltame vandenyje (sitz vonia). Alavijo arba raganų lazdyno ekstraktas taip pat malšina simptomus. Išmatų minkštikliai ir vaistai nuo hemorojaus, kuriuos galima įsigyti vaistinėje be recepto, padeda palengvinti tuštinimąsi ir sumažina dirginimą.

Kaip išvengti hemorojaus?

Pagrindinės taisyklės, padedančios išvengti hemorojaus: neignoruoti noro tuštintis, nesistengti stumti per stipriai, neperdėtai ilgai nesėdėti tualete. Papildomai svarbu įtraukti į racioną daugiau ląstelienos, gerti daug vandens ir palaikyti fizinį aktyvumą.