Herpes simplex viruso (HSV) ir ŽIV sąsaja

Herpes simplex virusas (HSV) yra dažnas virusas, galintis sukelti opas ar žaizdas odoje tiek žmonėms su silpnesne, tiek su stipria imunine sistema. Infekciją gali sukelti dvi pagrindinės HSV rūšys – HSV-1 ir HSV-2. Liga pasireiškia kaip burnos pūslelinė (liaudyje vadinama „peršalimo pūslelėmis“) arba kaip lytinių organų pūslelinė.

Kaip plinta herpes simplex virusas

Herpes virusas lengvai perduodamas artimo kontakto metu, kai prisiliečiama prie atsivėrusios žaizdelės ar užkrėstų kūno skysčių. Svarbu suprasti, kad užsikrėsti galima net ir tada, kai nėra jokių požymių ar matomų žaizdų. Naudojant apsaugos priemones – tokias kaip prezervatyvai ar specialios apsauginės plėvelės – užsikrėtimo pavojus sumažėja, tačiau infekcija vis tiek gali patekti į tas kūno vietas, kurių prezervatyvas nepadengia.

Lytinių organų pūslelinė – viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų

Lytinių organų herpes tapo itin dažnai pasitaikančia infekcija. Ši liga kasmet paveikia šimtus tūkstančių žmonių, o didelė dalis užsikrėtusiųjų net nežino, kad turi virusą. Daugumą atvejų iš pradžių nesukelia jokių arba pasireiškia labai nežymiais simptomais, todėl liga lieka nepastebėta.

Pirmi simptomai ir dažniausios HSV formos

Dažniausiai HSV-1 virusas užsikrečiama dar vaikystėje, ir jis ilgą laiką buvo siejamas daugiausia su burnos gleivinės ar lūpų opomis, o HSV-2 virusas dažniausiai sukelia lytinių organų pūslelinę: ji plinta lytiniu keliu ir pažeidžia išangės bei lytinių organų sritį.

Pirmosios infekcijos metu galima pajusti dilgčiojimą, perštėjimą ar paraudimą, netrukus pradeda formuotis mažos pūslelės. Pūslelės greitai pratrūksta, virsta skausmingomis, šlapiuojančiomis žaizdelėmis, dažnai būna nemalonios, gali atsirasti karščiavimas ir padidėti limfmazgiai.

Burnos pūslelinė dažniausiai pasireiškia žaizdomis aplink lūpas, kartais – dantenų gleivinėje. Lytinių organų pūslelinė vyrams dažniausiai paveikia varpos, šlaunų, sėdmenų ar išangės sritis, moterims – klitorio, gaktos, lytinių lūpų, sėdmenų bei išangės plotus.

Kaip pasireiškia recidyvai

Herpes virusui būdingi aktyvios ligos protrūkiai, kurie trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių ir pakaitomis pereina į ramybės periodą. Po pirmo užsikrėtimo virusas lieka organizme – nervų ląstelėse – ir per visą žmogaus gyvenimą gali vėl suaktyvėti. Laikui bėgant protrūkiai dažnėja vis rečiau, o jų simptomai silpnėja.

Būdingos infekcijos vietos ir svarbūs faktai

Nuo pastarųjų metų vis dažniau lytinių organų pūslelinę sukelia būtent HSV-1 virusas – tai siejama su burnos ir lytinių organų kontaktais. Šiuo metu, skirtingų šaltinių teigimu, apie trečdalį ar net beveik pusę lytinių organų herpes atvejų sukelia HSV-1.

Kaip nustatoma HSV infekcija

Herpes dažnai atpažįstamas remiantis būdingomis žaizdomis ir klinikiniais požymiais. Kartais lytinių organų pūslelinę sunku nustatyti, nes simptomai švelnūs ir lengvai supainiojami su kitomis infekcijomis.

Jei reikia, tiksliam diagnozavimui gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai – pavyzdžiui, naujos kartos antikūnų testai, kurie itin tiksliai nustato ar užsikrėsta HSV-1, ar HSV-2. Visgi šie tyrimai neparodo labai nesenų užsikrėtimų, nes organizmui reikia laiko sukurti antikūnus.

HSV ir ŽIV sąsajos

Turintiems nusilpusią imuninę sistemą, įskaitant sergančiuosius ŽIV, herpes protrūkiai pasitaiko dažniau ir gali būti žymiai sunkesni. Virusas tokiais atvejais gali išplisti ir į gilesnius audinius – net plaučius ar smegenis. Dėl to ilgai trunkantis ar sudėtingas herpes infekcijos atvejis laikomas viena iš sunkaus imunodeficito ligos formų.

Tyrimai parodė, kad aktyvi HSV-2 infekcija padidina riziką perduoti ŽIV kitiems arba pačiam užsikrėsti ŽIV. HSV protrūkio metu gleivinės išskiria daugiau ŽIV, net jei viruso kiekis kraujyje atrodo kontroliuojamas. Dėl to žmonės su bendrai aktyvuotais abiem virusais yra gerokai didesnėje rizikoje tiek perduoti, tiek įgyti ŽIV per lytinius santykius.

Kodėl padidėja rizika

• Atviros herpes žaizdos palengvina ŽIV patekimą į organizmą.
• Herpes infekcijos židiniai pritraukia imunines ląsteles, prie kurių lengvai prisijungia ŽIV.

Šie procesai leidžia virusui greičiau patekti iš makšties ar tiesiosios žarnos gleivinės tiesiai į kraują.

Kaip gydoma ir kokia prevencija

Šiuo metu nei HSV-1, nei HSV-2 nėra galutinai išgydoma, tačiau virusą galima kontroliuoti vaistais. Dažniausiai gydymui skiriami antivirusiniai preparatai tablečių pavidalu: acikloviras, valacikloviras bei famcikloviras.

Vaistai gali būti vartojami tik protrūkių metu arba nuolat, jei herpes paūmėjimai dažni. Labai sunkūs atvejai, ypač sergant ŽIV, gydomi antivirusiniais vaistais į veną. Nors vaistų pašaliniai poveikiai dažniausiai būna švelnūs ir praeinantys, kaip galvos skausmas, pykinimas ar silpnumas, ilgesnis ar intensyvesnis gydymas reikalingas nusilpusiai imuninei sistemai.

Nuolatinis antivirusinis gydymas sumaniai sumažina herpes perdavimo riziką, ypač jei derinamas su nuolatiniu prezervatyvų naudojimu ir kitomis apsaugos priemonėmis. Reguliarus lytinių ligų testavimas, gera higiena ir abstinencija per paūmėjimus taip pat mažina užsikrėtimo tikimybę.

• Naudokite prezervatyvus visų rūšių lytiniams santykiams.
• Ribokite seksualinių partnerių skaičių.
• Venkite intymių santykių, kai herpes simptomai paūmėję.
• Reguliariai tikrinkitės dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų.