Hiperhidrozės priežastys

Prakaitavimas – natūrali organizmo funkcija, padedanti atvėsti, kai kyla kūno temperatūra ar patiriame emocinį stresą. Tačiau kai kuriems žmonėms šis procesas tampa itin intensyvus ir sunkiai kontroliuojamas – ši būklė vadinama hiperhidroze. Padidėjęs prakaitavimas gali pasireikšti kaip savarankiškas sutrikimas arba būti susijęs su kitomis ligomis.

Hiperhidrozės priežastys

Hiperhidrozė skirstoma į dvi pagrindines rūšis: pirminę židininę ir antrinę generalizuotą. Kiekviena jų turi savitus išprovokuojančius veiksnius.

Pirminė židininė hiperhidrozė

Šios rūšies padidėjęs prakaitavimas dažniausiai pasireiškia atskirose kūno vietose – delnuose, pažastyse, paduose, rečiau – veide ar galvos srityje. Neretai būklė prasideda dar vaikystėje, o tiksli priežastis dažnai lieka neišaiškinta. Manoma, kad daliai žmonių yra paveldima – tyrimai rodo, kad šeiminės atvejų istorijos svyruoja nuo kelių iki daugiau nei pusės pacientų.

• Nediagnozuotos kilmės (idiopatinė) hiperhidrozė – dažniausia pirminės židininės hiperhidrozės priežastis.
• Reti neurologiniai sindromai, tokie kaip Frey sindromas (aižymimas valgant ar uodžiant tam tikrus kvapus, pasireiškiantis ant veido), arba nervų sistemos pažeidimai po traumų.

Antrinė generalizuota hiperhidrozė

Jei prakaitavimas apima visą kūną ir prasideda vyresniame amžiuje, tikėtina, kad tai susiję su kitomis ligomis ar veiksniais. Toks prakaitavimas dažnai atsiranda naktį.

• Endokrininiai sutrikimai: skydliaukės hiperfunkcija, cukrinis diabetas, padidėjusi augimo hormono gamyba, menopauzė ar nėštumas.
• Nervų sistemos ligos: Parkinsono liga, insultas, nugaros smegenų traumos.
• Piktybiniai procesai: kai kurie kraujo vėžiai, limfomos.
• Širdies ir kraujagyslių ligos: šokas, širdies nepakankamumas, insultas.
• Vaistų poveikis: kai kurių antidepresantų, bronchinei astmai skirtų inhaliatorių, opioidų, insulino ir kitų preparatų šalutinis poveikis gali būti gausus prakaitavimas.
• Kiti veiksniai: alkoholio arba opiatų nutraukimas, karštinė, infekcijos (pvz., tuberkuliozė, maliarija), nutukimas, kvėpavimo nepakankamumas, apsinuodijimas.

Paveldimumas kaip rizikos veiksnys

Pastebėta, kad pirminė židininė hiperhidrozė gali būti perduodama genetiniu keliu. Dažniausiai užtenka vieno pakitusio geno, kad būtų paveldėtas polinkis į šią būklę. Tai reiškia, kad ją gali paveldėti tiek vyrai, tiek moterys.

Antsvoris ir prakaitavimo rizika

Antsvoris ar nutukimas yra viena iš dažniausių antrinės hiperhidrozės priežasčių. Riebalinis audinys sulaiko šilumą, todėl organizmas turi dažniau vėsintis prakaituodamas. Tyrimai rodo, kad kuo didesnis kūno masės indeksas, tuo labiau didėja per didelio prakaitavimo rizika, nepaisant to, kad KMI pats savaime nėra labai tikslus rodiklis sveikatai įvertinti.

Širdies ir kraujagyslių sistema bei prakaitavimas

Simpatinė nervų sistema – ta grandis, kuri sukelia „bėk arba kovok“ reakciją ir skatina prakaitavimą. Padidėjęs šios sistemos aktyvumas lemia ir pagreitėjusį pulsą, aukštesnį kraujospūdį, o tai siejama ir su hiperhidroze. Moksliniai tyrimai atskleidė, jog žmonėms, kuriems būdingas židininis prakaitavimas, gali būti užfiksuoti neįprasti širdies dažnio pokyčiai. Be to, tie, kurie kenčia nuo antrinės hiperhidrozės, turi sunkesnį atsigavimą po fizinio krūvio – jų pulsas ir kraujospūdis normalizuojasi lėčiau.

Ar galima visiškai išgydyti hiperhidrozę?

Nors pirminės hiperhidrozės neįmanoma išgydyti visam laikui, kai kuriems žmonėms simptomai sumažėja ar net išnyksta bręstant. Antrinei hiperhidrozei gydyti svarbiausia rasti ir pašalinti pagrindinę priežastį – pavyzdžiui, numetus antsvorio, prakaitavimas gali sumažėti.

Kiek dažna hiperhidrozė?

Tiksli statistika nėra žinoma, nes daug žmonių dėl šios problemos nesikreipia į gydytojus. Tačiau tyrimų duomenimis, pirminė hiperhidrozė gali būti būdinga beveik penkiems procentams gyventojų, dažniausiai 18–39 metų amžiaus grupėje. Vis dėlto tikrasis paplitimas gali būti gerokai didesnis.

Kaip atskirti pirminę ir antrinę hiperhidrozę?

Pagrindinis skiriamasis bruožas – prakaitavimo vieta. Jei gausiai prakaituojama tik rankų delnuose, paduose, pažastyse ar veido srityje, tikėtina, kad tai pirminė židininė hiperhidrozė. Jeigu prakaitavimas apima visą kūną arba pasireiškia naktį (pavyzdžiui, menopauzės metu), greičiausiai turima reikalų su antrine generalizuota hiperhidroze.

Hiperhidrozė gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę, tačiau svarbu žinoti, kad šį sutrikimą galima valdyti – parinkus tinkamą gydymą ir pašalinus sukeliančias priežastis, daugelis žmonių gali gerokai pagerinti savo kasdienybę.