Kas yra hiperkalemija?

Padidėjęs kalio kiekis kraujyje (hiperkalemija) yra dažnas sutrikimas, kuris gali paveikti įvairias organizmo funkcijas. Nors kalis būtinas mūsų kūnui, dėl tam tikrų priežasčių jo kiekis gali padidėti iki pavojingo lygio. Tokiais atvejais būtina greita gydytojo pagalba. Šioje apžvalgoje aptarsime, kodėl kalio kiekis didėja, kaip tai pasireiškia, kaip diagnozuojama hiperkalemija bei kokių veiksmų turėtų būti imamasi.

Elektrolitai ir kalio vaidmuo organizme

Kalis yra vienas svarbiausių elektrolitų – mineralų, kurie ištirpę vandenyje tampa elektrai laidžiomis dalelėmis. Šie mikroelementai, tarp jų natrio, magnio, kalcio, fosfato ir kiti, palaiko skysčių balansą, kraujospūdį, rūgščių-šarmų pusiausvyrą ir daugelį kitų gyvybiškai svarbių procesų. Kalis ypač svarbus normaliai širdies, nervų, raumenų veiklai, hormonų veiklai ir inkstų funkcijai.

Paprastai suaugusio žmogaus kalio lygis kraujyje svyruoja nuo 3,6 iki 5,2 mEk/l. Kai jis viršija 5,5 mEk/l ribą, situacija tampa grėsminga – gali sutrikti organų darbas ar net ištikti gyvybei pavojingi sutrikimai.

Kaip organizmas reguliuoja kalio lygį

Inkstai atlieka pagrindinį vaidmenį kontroliuodami kalio ir kitų elektrolitų koncentraciją. Per įvairius mechanizmus ir hormoninę sistemą jie šalina perteklinį kalį su šlapimu. Taip pat dalis kalio pasišalina su prakaitu ar per žarnyną. Kai tik pakinta elektrolitų ar vandens balansas, inkstai greitai reaguoja, siekdami jį atkurti.

Dažnas pavyzdys: esant dehidratacijai sumažėja šlapimo išsiskyrimas, o perteklinio vandens atveju jis intensyvinamas. Panašiai reguliuojamas ir kalis – perteklius šalinamas.

Kas sukelia hiperkalemiją?

Pagrindinė padidėjusio kalio priežastis – sutrikusi inkstų veikla. Sergant inkstų nepakankamumu ar lėtinėmis ligomis, kalis nustoja tinkamai šalintis iš organizmo. Tačiau kalio kiekis gali padidėti ir dėl kitų priežasčių:

• Addisono liga (antinksčių funkcijos sutrikimas)
• Tam tikri vaistai (pvz., kai kurie kraujospūdžio ar priešuždegiminiai preparatai, AKF inhibitoriai, beta blokatoriai)
• Per didelis kalio suvartojimas su maistu ar papildais, druskos pakaitalais
• Dehidratacija
• 1 tipo cukrinis diabetas
• Stiprus audinių pažeidimas, pavyzdžiui, po nudegimų
• Tam tikri kraujo sutrikimai ar masinis kraujo perpylimas
• Tumorų irimas (navikų lizdezės sindromas)

Kaip pasireiškia hiperkalemija?

Neretai lengvas kalio perteklius nesukelia jokių matomų simptomų, tačiau didėjant jo kiekiui pasireiškia įvairūs požymiai. Kalis tiesiogiai veikia širdies, nervų ir raumenų veiklą, todėl simptomai gali būti itin įvairūs:

• Raumenų silpnumas ar net traukuliai
• Nuovargis
• Dusulys, gilus kvėpavimas
• Pykinimas, vėmimas
• Paralyžius (sunkesniais atvejais)
• Dilgčiojimo pojūtis galūnėse
• Širdies ritmo sutrikimai – ypač pavojingi, gali lemti rimtus širdies darbo sutrikimus
• Sumišimas
• Kai kalio kiekis labai aukštas, gali ištikti traukuliai, koma, mirtis

Kaip nustatoma hiperkalemija?

Siekiant tiksliai įvertinti kalio kiekį, atliekamas kraujo tyrimas. Be to, gydytojas gali rekomenduoti elektrokardiogramą (EKG), kuri padeda aptikti širdies ritmo pokyčius.

Kartais atsitinka, kad tyrimo metu užfiksuojamas klaidingai padidėjęs kalio lygis – ši būklė vadinama klaidinga hiperkalemija. Ji gali išryškėti, jeigu kraujo mėginyje susinaikina eritrocitai ar per tvirtai užveržiamas žgutas imant kraują. Tokiais atvejais rekomenduojama pakartoti tyrimą.

Taip pat klaidinga hiperkalemija gali būti stebima, kai smarkiai padidėja leukocitų ar trombocitų skaičius. Norint tiksliai įvertinti būklę, gydytojas gali lyginti kalio kiekius serume ir plazmoje.

Gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai

Daugeliu atvejų nedidelis kalio perteklius koreguojamas pakoregavus mitybą ir pašalinus pagrindinę priežastį. Svarbu atsisakyti ar riboti maisto produktus, kuriuose daug kalio: tam tikrų vaisių, daržovių, riešutų, pieno produktų, pupelių. Ypač laikytis rekomendacijų turėtų sergantys inkstų ligomis ar priklausantys rizikos grupei.

Jeigu hiperkalemija stipresnė, gali prireikti papildomų priemonių:

• Diuretikai (skysčių šalinimo vaistai)
• Intraveniniai (lašeliniai) kalio lygį mažinantys tirpalai – pvz., gliukozė su insulinu
• Kalcio preparatai
• Gydymas dialize
• Medžiagos, kurios suriša kalį žarnyne ir padeda jam pasišalinti su išmatomis

Pabaigai

Padidėjęs kalio kiekis kraujyje gali išsivystyti netikėtai ir būti pavojingas. Laiku nustačius problemą ir parinkus tinkamą gydymą, kalio kiekį galima normalizuoti. Ypač svarbu nustatyti priežastį ir pasirūpinti, kad ši būklė nepasikartotų ateityje.