Hipotermijos priežastys ir rizikos veiksniai

Hipotermija – tai būklė, kai organizmo temperatūra nukrenta žemiau normos. Ji gali kelti pavojų gyvybei dėl nepalankių aplinkos sąlygų ar tam tikrose medicininėse situacijose, pavyzdžiui, terapiniais tikslais lėtinant medžiagų apykaitą. Dažniausiai hipotermija ištinka atsidūrus šaltame ore, panirus į šaltą vandenį ar po operacijų, kai organizmo gebėjimas gaminti ir išlaikyti šilumą sumažėja.

Būdingi simptomai

Hipotermijai vystantis, pradžioje žmogų krečia šaltis, jis tampa mieguistas, pavargęs, neretai sutrinka sąmonė bei kalba, gali būti sunku koordinuoti judesius, suprastėja atmintis. Sunkėjant būklei, šie požymiai stiprėja, galiausiai žmogus gali apalpti.

Pagrindinės hipotermijos priežastys

Nors dažniausias veiksnys – poveikis šalčiui, hipotermija gali atsirasti dusyk – ir esant nelabai žemai temperatūrai, jei žmogus užsibūna šaltyje ar drėgmėje. Net ir vidutiniškai vėsų vakarą, ilgai praleidžiant laiką lauke be šiltesnių drabužių, gali prasidėti lengva hipotermija.

Kai aplinkos temperatūra nemaža, kūnas dažniausiai sugeba kompensuoti šilumos netekimą. Svarbiausia apsauginė reakcija šiuo atveju – raumenų drebėjimas, kuris gamina šilumą. Tačiau vėjas ir drėgmė pavojų padidina – net tropikų šalyse stiprus vėjas ar lietus gali lemti hipotermiją.

Šaltas vanduo – didžiausias pavojus

Ypač greitai kūno temperatūra nukrenta panirus ar netikėtai įkritus į šaltą vandenį, nes vanduo šilumą iš kūno ištraukia žymiai sparčiau nei oras. Drėgni drabužiai taip pat ilgina šilumos praradimą, todėl būtina kuo greičiau juos nusivilkti ir apsivynioti sausu, šiltu apklotu.

Įdomu, kad kai kurių tyrimų duomenimis, jei žmogus į šaltą vandenį patenka su drabužiais, šalia kūno susidaro šilumos sluoksnis, kuris kiek laiko apsaugo nuo greito šilumos netekimo. Visgi bandant plaukti į krantą su šlapiais drabužiais, organizmas greitai išsenka dėl nuovargio bei greitesnių šilumos nuostolių.

Vėjo pojūčio įtaka

Vėjas sustiprina šalčio poveikį, skatina greitesnį šilumos išgarinimą nuo odos paviršiaus. Dėl to net ir vidutinėje temperatūroje, pučiant stipriam vėjui, kūnas šąla daug greičiau nei ramiai stovint.

Hipotermija po operacijų

Ne tik žema temperatūra lauke kelia pavojų. Chirurginis gydymas taip pat lemia šilumos praradimą – dažniausiai dėl to, kad pacientas būna nuogas, uždengtas tik lengvu apklotu, o operacinėse palaikoma vėsesnė oro temperatūra. Atvėrus odą ir audinius, šiluma iš vidaus organų greitai išspinduliuojama į aplinką.

Terapinė hipotermija

Kartais žema kūno temperatūra taikoma gydyti – tai vadinama terapine hipotermija. Tai sąmoningai sukeliamas kūno atvėsinimas, siekiant lėtinti medžiagų apykaitos procesus ir apsaugoti audinius po sunkių būklių, pavyzdžiui, atgaivinimo po širdies sustojimo metu.

Veiksniai, didinantys riziką

Genetika ir medžiagų apykaita

Kūno sudėtis, ypač riebalų sluoksnis, svarbus apsaugant nuo šalčio. Žmonių genetika lemia, kiek riebalų organizmas išlaiko. Kai kurios populiacijos dėl savo kilmės prisitaikė prie šaltesnių klimatų, todėl jų kūnai sukaupia daugiau šilumos gaminančių riebalų, o medžiagų apykaita būna spartesnė.

Širdies ir kraujagyslių, metaboliniai sutrikimai

Žmonės, sergantys diabetu ar kitomis medžiagų apykaitos ligomis, taip pat turintys neurologinių sutrikimų, yra jautresni šalčiui ir greičiau netenka kūno šilumos. Tokiu atveju ypač svarbu išvengti šalčio poveikio ir saugotis hipotermijos.

Alkoholis

Alkoholį vartojantys žmonės dažnai jaučiasi esą sušilę, bet iš tiesų organizmas šąla greičiau. Alkoholis išplečia kraujagysles odos paviršiuje, todėl šiluma intensyviau pasišalina iš kūno. Paviršutiniškai jaučiamas šilumos jausmas yra apgaulingas – realiai žmogus tampa dar labiau pažeidžiamas šalčiui.

Hipotermijos stadijos

• Lengva hipotermija: Kūno temperatūra sumažėja iki 32–35 °C; pasireiškia drebėjimas, žmogus šiek tiek apsnūdęs, gali kiek sutrikti mąstymas.
• Vidutinio sunkumo: Temperatūra – 28–32 °C; dažnai sąmonė aptemsta, raumenų drebėjimas gali susilpnėti ar visai išnykti.
• Sunki hipotermija: Kremties temperatūra krenta žemiau 28 °C; žmogus praranda sąmonę, drebėjimo dažnai nebėra.
• Kai kurie šaltiniai nurodo, kad kūno temperatūrai kritus žemiau 20–24 °C, ištinka gili hipotermija.

Kaip atpažinti hipotermiją?

Kai kūno temperatūra mažėja, žmogų pradeda purtyti šaltis, jis jaučiasi išsekęs, mieguistas, silpnėja dėmesys. Dažni ženklai – nerišli kalba, lėti judesiai, sumišimas, blogėjanti atmintis. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina greitai imtis pagalbos priemonių.

Vaistai, skatinantys hipotermiją

Yra vaistų, kurie gali sutrikdyti kūno gebėjimą reguliuoti temperatūrą ar trukdyti žmogui laiku pajusti šalčio pojūtį. Prie tokių vaistų priskiriami:

• Raminamieji (anksiolitikai)
• Antidepresantai
• Antipsichotikai
• Opioidai
• Geriamieji vaistai nuo didelio cukraus kiekio kraujyje
• Beta adrenoblokatoriai
• Alfa adrenoreceptorių agonistai (pvz., klonidinas)
• Bendrosios anestezijos preparatai

Pirmoji pagalba esant hipotermijai

Įtarus, kad žmogui – hipotermija, būtina pamatuoti kūno temperatūrą. Nukritus žemiau 35 °C, reikėtų kuo skubiau vykti į ligoninę. Laukiant specialistų pagalbos, nukentėjusįjį reikia perkelti į šiltą vietą, suvynioti į sausą apklotą ar drabužius, naudoti papildomus sluoksnius, kad būtų greičiau atstatyta kūno temperatūra.