Hipovoleminis šokas: simptomai, stadijos, priežastys, diagnostika ir gydymas

Hipovoleminis šokas – tai pavojinga būklė, kai organizmui netikėtai netenkant didelio kiekio kraujo arba skysčių, smarkiai sumažėja kraujo apimtis. Dėl to sutrinka gyvybiškai svarbios funkcijos, nes audiniai ir organai negauna pakankamai deguonies bei maistinių medžiagų. Dažnai ši būklė vadinama mažo tūrio šoku.

Kodėl hipovoleminis šokas pavojingas?

Žmogaus kraujas atlieka daugybę svarbių užduočių: padeda išlaikyti pastovią kūno temperatūrą, veikia kaip krešėjimo sistema ir užtikrina, kad visos ląstelės gautų reikiamų medžiagų bei deguonies. Smarkiai sumažėjus kraujo kiekiui, svarbūs organai greitai pradeda silpti ir gali visiškai nustoti veikti. Tokiu atveju hipovoleminis šokas tampa neatidėliotina grėsme gyvybei.

Kilimo priežastys

Dažniausiai hipovoleminį šoką sukelia stiprus kraujavimas, pavyzdžiui, dėl didelės traumos ar plyšus svarbiam kraujagyslės segmentui. Toks atvejis vadinamas hemoraginiu šoku. Tačiau pavojus kyla ne tik dėl išorinio kraujavimo. Kraujas taip pat gali kauptis kūno viduje, pavyzdžiui, plyšus aortos aneurizmai, pažeidus vidaus organus ar nėštumo metu įvykus negimdinio nėštumo komplikacijai.

Nemažai skysčių organizmas netenka ir dėl nudegimų, stipraus vėmimo ar viduriavimo, ypač jei tai trunka ilgai ir yra intensyvu.

Kas dar gali paskatinti šoko vystymąsi?

• Sunki dehidratacija dėl ilgos ligos ar padidėjusios temperatūros
• Intensyvus prakaitavimas
• Kiti žarnyno veiklos sutrikimai, kai susidaro stoma ar fistulės
• Inkstų ligos, kai organizmas netenka daug skysčių (pvz., vartojant šlapimą varančius vaistus)
• Skysčių kaupimasis audiniuose dėl ligų, tokių kaip pankreatitas ar žarnyno užsikimšimas

Simptomai ir požymiai

Hipovoleminio šoko simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo netektų skysčių kiekio, kraujo netekimo greičio, amžiaus, sveikatos bei sužalojimo aplinkybių.

Išorinių sužalojimų atveju gali būti aiškiai matomas gausus kraujavimas, tačiau vidinis kraujavimas dažnai matomas tik pagal kitus požymius.

• Greitas ar padažnėjęs širdies plakimas
• Paviršutiniškas, padažnėjęs kvėpavimas
• Bendras silpnumas, jėgų stoka
• Nuovargis, vangumas
• Konfuzija, galvos sukimasis
• Labai sumažėjęs ar visai išnykęs šlapinimasis
• Kraujo spaudimo kritimas
• Šalta, drėgna, išblyškusi oda

Kodėl gali prasidėti kraujavimas?

• Dubens lūžiai
• Galvos ir kaklo žaizdos
• Vidaus organų sužalojimai, ypač patyrus stiprų smūgį ar autoįvykį
• Širdies plyšimai ar plyšusios didelės kraujagyslės
• Virškinamojo trakto problemos, tokios kaip opos
• Negimdinis nėštumas
• Placenta, atsiskyrusi nuo gimdos sienelės (placentos atsiskyrimas)
• Kiaušidžių cistų plyšimai
• Stiprus kraujavimas gimdant ar per pirmąsias 24 valandas po gimdymo
• Endometriozės sukelti kraujavimai

Šoko progresavimo stadijos

• Pirmoji stadija: netenkama iki 15 % kraujo tūrio (iki 750 ml). Kraujagyslės šiek tiek susitraukia, kraujospūdis išlieka normalus, pulsas taip pat, o šlapimo kiekis – įprastas.
• Antroji stadija: prarandama 15–30 % kraujo (750–1500 ml). Padažnėja širdies ritmas, kraujas imamas skirstyti gyvybiškai svarbiems organams – širdžiai ir smegenims, tačiau kraujospūdis dar nekrenta, šlapinimasis sumažėja, gali pasireikšti nerimas.
• Trečioji stadija: netekus 30–40 % kraujo (1500–2000 ml), labai sumažėja kraujospūdis ir šlapimas, o oda tampa blyški ir šalta, žmogus gali būti sutrikęs ar apatiškas.
• Ketvirtoji stadija: prarandama daugiau nei 40 % kraujo (> 2000 ml), širdis plaka labai greitai, tačiau žmogus jaučia silpnumą, kraujospūdis – kritiškai žemas, šlapinimasis gali visiškai sustoti.

Diagnozė ir būklės įvertinimas

Iš pradžių stebimi pagrindiniai gyvybiniai rodikliai: temperatūra, pulsas, kvėpavimas, kraujospūdis. Svarbu įvertinti odos atspalvį ir drėgnumą. Jei žmogus sąmoningas, papildomai aptariama jo ligų istorija bei bendra sveikata.

Atsižvelgiant į galimą hipovoleminio šoko kilmę, ypač esant įtarimui dėl ginekologinių priežasčių, atliekami atitinkami testai, pavyzdžiui, nėštumo nustatymas ar klausimai apie menstruacijas bei kraujavimą.

• Vaizdo tyrimai – rentgenograma, echoskopija, kompiuterinė tomografija
• Kraujo ir šlapimo tyrimai
• Širdies funkcijos vertinimai (echokardiograma, EKG)

Pagalbos principai

Pirmasis žingsnis – skubiai nugabenti žmogų į gydymo įstaigą. Pakeliui – kiek įmanoma sustabdyti kraujavimą. Ligoninėje gydytojai stengiasi kiek įmanoma greičiau aprūpinti visus organus deguonimi, stabdyti kraujo netekimą ir papildyti skysčius.

Skysčius dažniausiai leidžiama tiesiai į veną, naudojant lašelines sistemas. Jei netenkama daugiau nei 30 % savo kraujo, didžioji dalis pacientų prireikia ir kraujo perpylimo. Prireikus, taikomos chirurginės priemonės, ypač jei kraujuojama į vidų arba pasireiškia ginekologinės komplikacijos.

Galimos komplikacijos

• Sunkios infekcijos (dažniau po traumų)
• Inkstų ar kitų organų pažeidimas
• Mirtinas pavojus gyvybei

Prognozė ir atsigavimas

Kiek sėkmingai žmogus pasveiks priklauso nuo pradinės būklės sunkumo, netekto kraujo kiekio, pagalbos greičio bei to, ar nėra kitų sveikatos sutrikimų ar komplikacijų.