Hornerio sindromas: simptomai, priežastys ir gydymas

Horner sindromas – tai būklė, atsirandanti dėl nervų pažeidimo, ir ji gali pasireikšti tiek kūdikiams, tiek vyresniems vaikams. Priežastys yra įvairios, priklausomai nuo amžiaus ir individualių faktorių.

Priežastys vaikams

Viena dažniausių šio sindromo priežasčių vaikams – neuroblastoma, kuri yra tam tikras piktybinis auglys. Jei mažylis su šia būkle gimsta, tai laikoma įgimtu Horner sindromu. Tačiau tokių atvejų pasitaiko retai – vos 5 procentai visų atvejų būna įgimti.

Naujagimiams sindromas dažnai išsivysto gimdymo metu patyrus kaklo ar peties traumą. Taip pat šią būklę gali lemti įgimtas aortos pažeidimas ar kai nenormaliai susiformuoja miego arterija.

Nors tai labai reta, kai kuriems naujagimiams įgimtą sindromo formą gali sukelti paveldėti pakitę genai iš vieno iš tėvų.

Kaip nustatomas Horner sindromas

Įtarus šią būklę, vertinimą gali atlikti tiek šeimos gydytojas, tiek akių ligų specialistas. Per konsultaciją gydytojas detaliai apklaus apie anksčiau patirtas ligas ar traumas, o tuomet apžiūrės pacientą fiziškai. Vienas dažniausių testų – akių lašų naudojimas stebint, kaip reaguoja vyzdžiai.

Norint aiškiau išsiaiškinti būklės priežastį, gali būti taikomi skirtingi vaizdo tyrimai:

• Rentgeno nuotraukos;
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT), leidžianti gauti išsamius vidaus organų vaizdus;
• Kompiuterinė tomografija (KT), leidžianti apjungti kelių rentgenogramų duomenis į visumą;
• Miego arterijos ultragarsas, kai arterijos būklė vertinama panaudojant ultragarso bangas.

Be to, esant poreikiui, gali būti atliekami kraujo ar šlapimo tyrimai, kad būtų nustatytos kitos galimos nervų pažeidimo priežastys.

Gydymo galimybės

Specialiai Horner sindromui skirtų gydymo priemonių nėra. Dažniausiai svarbiausia pašalinti ar gydyti pagrindinę būklę, dėl kurios išsivystė šis sindromas.

Tarkime, jei priežastis – auglys ar kita pažeista sritis, gali būti taikomas chirurginis gydymas, chemoterapija ar spindulinė terapija. Estetiniai simptomai, pavyzdžiui, voko užkritimas, prireikus koreguojami intervencinėmis priemonėmis ar specialiais akių lašais.

Prevencijos galimybės

Sindromas dažniausiai išsivysto dėl antrinių sveikatos problemų, todėl iš anksto apsisaugoti dažnu atveju nėra galimybių. Kad sumažintumėte riziką susidurti su būkle po traumos, patartina vengti pavojingų situacijų.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikėtų žinoti

Horner sindromą sukelia nervų pažeidimas, kuris gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Būdingi požymiai – suprakaitavimo trūkumas tam tikroje veido pusėje, nuleistas akies vokas ar sutrikusi vyzdžio reakcija. Tokius simptomus pastebėję, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tiksliai nustačius priežastį, galima imtis tinkamų veiksmų ir kontroliuoti būklę.

Kokios nervų grupės pažeidžiamos

Horner sindromui išsivystyti gali turėti įtakos trys pagrindiniai nervų keliai:

• Pirmasis (centrinis) kelias;
• Antrasis (priešganglinis) kelias;
• Trečiasis (poganglinis) kelias.