Imunocheminis išmatų tyrimas slapto kraujo aptikimui

Išmatų imunocheminis tyrimas (FIT), dar žinomas kaip imunocheminis slapto kraujo išmatose testas, skirtas nustatyti itin mažus kraujo kiekius, kurių plika akimi nesimatyti. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas norint įvertinti galimą kraujavimą virškinimo trakte, net kai nėra jokių kitų simptomų ar požymių. Net ir nedidelis kraujo kiekis išmatose gali būti sukeltas įvairių ligų – nuo hemorojaus iki rimtesnių susirgimų, pavyzdžiui, žarnyno vėžio.

Kam taikomas išmatų imunocheminis testas

Slapto kraujo išmatose tyrimai, tokie kaip FIT, dažniausiai naudojami žarnyno vėžio prevencijai. Paprastai šie tyrimai siūlomi žmonėms nuo 45 iki 75 metų. Jei šeimoje buvo žarnyno vėžio ar turite polipų, gydytojas gali rekomenduoti pradėti tyrimus anksčiau.

FIT ir FOBT: kuo jie skiriasi?

Yra du pagrindiniai slapto kraujo nustatymo išmatose testai – imunocheminis FIT ir cheminis FOBT. FIT metodas aptinka žmogaus kraują, pasitelkdamas antikūnus, o FOBT reaguoja chemine reakcija į kraujo buvimą. Atliekant FIT, nereikia laikytis jokios ypatingos dietos ar apriboti vaistų. Tuo tarpu ruošiantis FOBT svarbu vengti raudonos mėsos ir kai kurių vaistų, nes jie gali iškreipti tyrimo rezultatus. Be to, dauguma žmonių FIT mėginių paėmimą vertina kaip paprastesnį ir patogesnį.

Kaip pasiruošti tyrimui

Prieš atliekant FIT, ypatingų pasirengimo veiksmų nereikia. Tačiau venkite tyrimo šiomis aplinkybėmis:

• Šiuo metu kraujuojate iš hemorojaus ar analinių įtrūkimų
• Pastebėjote kraujo šlapime
• Moterims tyrimo nerekomenduojama per menstruacijas ar tris dienas po jų pabaigos

Mėginio surinkimo eiga

Gavę testavimo rinkinį, jį laikykite vonios kambaryje ar pasiimkite su savimi, jei keliaujate. Svarbu užpildyti etiketes ar korteles savo duomenimis. Prieš tuštinimąsi nuleiskite vandenį. Po pasituštinimo neskubėkite nuleisti vandens – su rinkinyje esančiu šepetėliu kelias sekundes perbraukite per išmatas. Papurtykite šepetėlį, kad nenukristų per daug išmatų ar vandens, tada nubraukite šepetėliu specialiai pažymėtą rinkinio vietą. Rankenėlę išmeskite kaip nurodyta instrukcijoje.

Kartokite mėginio paėmimą dar vieną ar daugiau kartų, jei taip liepė gydytojas. Surinktus testus laikykite atokiau nuo karščio, šviesos ir aštrių kvapų. Pabaigę, užklijuokite vokus ir grąžinkite rinkinį į laboratoriją ar gydytojui.

Testo saugumas

Tyrimas visiškai neskausmingas ir saugus.

Ką daryti po tyrimo

Paprastai kelias dienas po tyrimo reikėtų paskambinti gydytojui ir pasiklausti rezultatų. Jei tyrimas parodo, kad kraujo yra, nesibaiminkite – tai dar nebūtinai rimta liga. Priklausomai nuo situacijos, gydytojas gali skirti išsamesnius tyrimus, pavyzdžiui, kolonoskopiją.

Jeigu atsakymas neigiamas, svarbu pasitarti, ar tyrimą reikės kartoti po metų ar po ilgesnio laiko. Taip pat sužinokite, ar reikia imtis kitų veiksmų, priklausomai nuo gydytojo sprendimo.

Kada informuoti gydytoją papildomai

Tyrimo metu, jei pasireiškia viduriavimas ar užkietėjimas, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Patarimai prieš atliekant tyrimą

Prieš pradėdami mėginių rinkimą, būtinai įdėmiai perskaitykite visas gautas instrukcijas, kad tyrimas būtų atliktas teisingai.