Injekuojamų ir geriamųjų steroidų šalutinis poveikis

Sisteminiai steroidai yra plačiai naudojami gydant įvairias ligas, tačiau jų nauda dažnai lydi ir įvairūs organizmo pokyčiai – nuo paprasto veido paraudimo iki sudėtingesnių ilgalaikių pasekmių, tokių kaip nutukimas ar padidėjusi rizika kai kurioms ligoms.

Sisteminiai steroidai: kam jie naudojami?

Sisteminiai steroidai – tai dirbtinai sukurti antinksčių hormono kortizolio analogai, kurie svarbūs imuninei sistemai ir uždegimo slopinimui. Jie dažniausiai naudojami gydyti uždegiminiams procesams visame kūne, o jų poveikis neapsiriboja tik viena sritimi ar organu.

Šie vaistai dažniausiai vadinami gliukokortikoidais arba kortizonais. Dažniausiai skiriami preparatai: prednizolonas, metilprednizolonas, betametazonas, deksametazonas, hidrokortizonas ir kiti. Tiek tabletės, tiek injekcijos (vadinamos kortizono injekcijomis) gali būti taikomos – pasirinkimas priklauso nuo ligos pobūdžio ir sunkumo.

Kada prireikia šių vaistų?

Sisteminiai steroidai padeda kontroliuoti daugelį sveikatos sutrikimų, tokių kaip alerginis rinitas, astma, odos uždegimai (pvz., egzema), sąnarių ar jungiamųjų audinių ligos. Jie taip pat būtini stiprinant gydymą autoimuniniuose sutrikimuose, pavyzdžiui, vilkligėje ar reumatoidiniame artrite. Ilgesnį laiką steroidai dažnai skiriami esant išsėtinei sklerozei, vaskulitui, kai kurioms kraujo ligoms ar uždegiminėms žarnyno būklėms.

Injekciniai steroidai dažnai vartojami siekiant numalšinti stiprų skausmą išialgijos, artrito, bursito ar sausgyslių uždegimo atveju. Dažniausiai tokios injekcijos daromos tik kelis kartus per metus dėl galimų nepageidaujamų reakcijų.

Kokie galimi steroidų šalutiniai poveikiai?

Steroidų sukeliamas šalutinis poveikis priklauso tiek nuo jų dozės, tiek nuo vartojimo trukmės. Vieną ar kelias savaites vartojant minėtus vaistus dažniausiai pasitaiko: sunkesnė užmigimo pradžia, svyravimai nuotaikoje, padidėjęs apetitas, veido paraudimas, trumpalaikis svorio augimas dėl skysčių kaupimosi.

Sergant kai kuriomis gretutinėmis ligomis (pvz., diabetu ar padidėjusiu kraujospūdžiu), steroidai gali sustiprinti jų simptomus. Taip pat, turint glaukomą, gali padidėti akispūdis, o sergant širdies nepakankamumu – kauptis skysčiai organizme.

Pastebima, kad laikiną veido paraudimą dažniau patiria moterys, ypač po steroidų injekcijų, nors šis poveikis dažniausiai išnyksta po kelių dienų.

Ilgalaikio vartojimo rizika

Jei sisteminiai steroidai vartojami ilgai – ilgiau nei tris mėnesius – šalutinių poveikių rizika didėja. Pasitaiko akių ligų (glaukoma, katarakta), hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių sutrikimų, cukrinio diabeto, kaulų retėjimo (osteoporozės), raumenų silpnumo, nutukimo, infekcijų rizikos padidėjimo ir net kūno riebalų persiskirstymo. Kartais gali išsivystyti Kušingo sindromas, kuriam būdingas tipiškas nutukimas aplink liemenį, raumenų silpnumas, būdingas veido paraudimas ir odos pokyčiai.

Nutraukus ilgai vartotus steroidus, dauguma šių šalutinių reiškinių pamažu praeina, tačiau kai kurie gali išlikti visam gyvenimui. Todėl gydytojai stengiasi skirti kuo mažesnes steroidų dozes ir riboti gydymo trukmę iki minimumo.

Kaip mažinti nepageidaujamą poveikį?

Net jei šalutiniai reiškiniai – pavyzdžiui, veido paraudimas – vargina tik trumpai, kartais galima padėti sau: vengiant alkoholio, rūkalų, pakankamai ilsintis. Jei vartojate steroidus ilgai, gydytojai reguliariai tikrina kraujospūdį, cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje, kūno svorį.

Svarbu stebėti kaulų būklę – kaulų tankio tyrimai rekomenduojami visiems ilgalaikį steroidų gydymą gavusiems žmonėms. Prireikus skiriami bisfosfonatai, kad sumažėtų osteoporozės rizika. Gydantis steroidais taip pat dažnai rekomenduojama vengti papildomų uždegimą slopinančių vaistų, nes jie gali dar labiau erzinti virškinimo traktą.

Būtina informuoti gydantį gydytoją apie visus vartojamus vaistus ir sveikatos problemas, ypač jei naudojate kraują skystinančius preparatus, nes kartu su steroidų injekcijomis gali padidėti kraujavimo rizika sąnariuose.

Ne tik vyresni žmonės yra jautrūs kaulų tankio mažėjimui – ilgalaikis steroidų vartojimas kelia pavojų beveik visoms amžiaus grupėms, net vaikams ir paaugliams.

Kada verta ieškoti alternatyvų?

Nepakantumas arba per stiprus šalutinis steroidų poveikis gali paskatinti pasikalbėti apie galimus alternatyvius gydymo būdus. Kartais pakanka sumažinti vartojamą dozę, tačiau esant kai kurioms ligoms, gydymas gali būti keičiamas kitais vaistais, tokiais kaip ligą modifikuojantys antireumatiniai vaistai, tam tikri imunomoduliatoriai ar baltyminiai preparatai.

Pavyzdžiui, sergant reumatoidiniu artritu ar vilklige, kai kurie naujesni imunosupresantai gali padėti pakeisti steroidus ar sumažinti jų poreikį. Tačiau alternatyvos ne visais atvejais būna tokios pat veiksmingos, todėl gydymo planas derinamas individualiai.

Staigus stiprių steroidų nutraukimas sergant lėtinėmis odos ligomis (pvz., žvyneline ar egzema) kartais gali sukelti simptomų suintensyvėjimą.

Svarbiausi patarimai vartojantiems sisteminius steroidus

• Visuomet vartokite steroidus tik kaip paskyrė gydytojas.
• Stebėkite savo savijautą ir nedelskite informuoti gydytoją apie neįprastus pakitimus.
• Rinkitės sveiką gyvenimo būdą, kontroliuokite kūno svorį, venkite žalingų įpročių.
• Reguliariai atlikite būtinus sveikatos patikrinimus.

Dažniausiai užduodami klausimai apie sisteminius steroidus

Ar saugu ilgai vartoti sisteminius steroidus?

Nuolatinis sisteminių steroidų vartojimas gali sukelti rimtų šalutinių reakcijų, tokių kaip kaulų retėjimas, pakitusi nuotaika, svorio didėjimas, padidėjęs cukraus bei kraujospūdis, Kušingo sindromas.

Kiek laiko steroidai išlieka organizme?

Steroidų pasišalinimo iš organizmo laikas priklauso nuo jų tipo, dozės ir vartojimo trukmės. Kiekvieno žmogaus organizmas šiuos vaistus skaidys šiek tiek skirtingai – ilgalaikį gydymą gavusiems žmonėms reikia daugiau laiko, kol vaistai bus pašalinti iš organizmo.

Kaip galima suprasti, kad vartojama per daug steroidų?

Perdozavus steroidų gali pasireikšti nuotaikos ar mąstymo pokyčiai, odos niežulys ar deginimas, traukuliai, širdies ritmo sutrikimai (dažnas, nereguliarus pulsas).