Ankstyvieji, dažni ir reti išsėtinės sklerozės simptomai

Nuovargis, raumenų skausmas ar mąstymo sunkumai – šie pojūčiai dažni žmonėms, sergantiems išsėtine skleroze. Ši lėtinė liga gali reikštis labai įvairiai ir kaskart paveikti skirtingus organizmo aspektus.

Išsėtinės sklerozės esmė

Išsėtinė sklerozė – tai progresuojanti autoimuninė liga, kai žmogaus imuninė sistema pradeda pažeisti nervų skaidulas dengiantį mieliną. Dažniausiai nukenčia smegenų, nugaros smegenų arba regos nervai. Dėl šio apsauginio sluoksnio praradimo signalai nervais keliauja lėčiau ar iškrypsta, todėl iškyla įvairiausių simptomų – nuo judėjimo ir jutimo sutrikimų iki dėmesio stokos ar kitų kasdienę veiklą apsunkinančių problemų.

Kada pastebimi pirmieji simptomai

Daugelis sergančiųjų pirmuosius ligos požymius pajunta tarp 20 ir 40 metų, bet išsėtinė sklerozė gali pasireikšti bet kokiame amžiuje. Ankstyvieji simptomai skirtingiems žmonėms gali pasireikšti įvairiai. Dažniausiai tai:

• Regos pablogėjimas ar akių skausmas dėl regos nervo uždegimo
• Tirpimo ar dilgčiojimo pojūtis rankose ar kojose

Būdingi nuolatiniai simptomai

Kiekvieno žmogaus ligos eiga individuali, bet yra tam tikrų dažniausiai pasitaikančių požymių:

• Nuolatinis nuovargis: Nesibaigiantis nuovargis, kurio nepanaikina nei poilsis, nei miegas, dažnai tampa didžiausia problema.
• Raumenų problemos: Dėl sutrikusio nervų signalo perdavimo atsiranda raumenų silpnumas, drebėjimas, spazmai, kai kuriems tenka naudotis lazdele ar net vežimėliu.
• Šlapinimosi ir žarnyno sutrikimai: Apie 80 % sergančiųjų susiduria su dažnu šlapinimu, noru ar sunkumu ištuštinti pūslę, nelaikymu, vidurių užkietėjimu arba dažnomis šlapimo takų infekcijomis.
• Mąstymo sutrikimai: Trumpalaikės atminties prastėjimas, sunkesnis dėmesio sutelkimas, supratimo sunkumai – tai daugiau nei pusei ligonių pažįstami sunkumai.
• Nuotaikos pokyčiai: Depresija – dažnas palydovas, kurį gali sukelti ne tik lėtinė liga, bet ir nervinių ląstelių pažeidimas.
• Intymios problemos: Sumažėjęs lytinis potraukis, nemalonūs pojūčiai ar sunkumas pasiekti orgazmą – visa tai taip pat gali būti susiję su išsėtine skleroze.
• Regos sutrikimai: Dažnas ankstyvas ženklas – neryškus matymas, regos praradimas, galimas regėjimo pakitimų atsiradimas vienoje ar abiejose akyse.
• Galvos sukimasis: Apsvaigimo pojūtis dažnai susijęs su galvos smegenų kamieno ar smegenėlių pažeidimu.
• Jutimo ir skausmo pokyčiai: Nereti įvairūs nemalonūs pojūčiai – dilgčiojimas, spaudimo ar deginimo jausmas rankose ir kojose, o kartais – staigus dilgsėjimas tarsi nuo elektros smūgio.

Retesni ligos požymiai

Be įprastų požymių, pasitaiko ir retesnių simptomų, kuriuos ne visada patys sergantieji atpažįsta kaip susijusius su išsėtine skleroze:

• Kvėpavimo sutrikimai – silpnumas kvėpavimo raumenyse gali sukelti dusulį ar paviršutinišką kvėpavimą.
• Veido ar kaklo srities aštrūs skausmai dėl tam tikrų nervų pažeidimo.
• Laikinas klausos susilpnėjimas.
• Nekontroliuojamas juokas ar verksmas (emocijų pokyčiai dėl smegenų pažeidimo).
• Trumpi staigūs spazmai rankose ar kojose, sutrikęs rijimas, niežėjimas, kuris nekontroliuojamas jokiais tepalais ar drėkinimu.
• Epilepsijos priepuoliai kai kuriems pasitaiko retai, dažniau nei visoje populiacijoje.

Požymių dažnis ir sunkumas

Simptomų pobūdis priklauso nuo ligos formos. Yra keturios pagrindinės išsėtinės sklerozės rūšys:

• Recidyvuojanti-remituojanti forma: Papildomi simptomai keičia intensyvumą, dažnai visiškai išnyksta ir po kurio laiko vėl pasikartoja.
• Nuolat progresuojanti forma: Simptomai palaipsniui sunkėja be pagerėjimo laikotarpių.
• Antrinė progresuojanti forma: Gali prasidėti kaip recidyvuojanti-remituojanti išsėtinė sklerozė, tačiau vėliau pagerėjimai beveik išnyksta.
• Progresuojanti su recidyvais: Retai pasitaikanti rūšis, simptomų paaštrėjimo epizodai pasitaiko daugiau nei vieną kartą.

Moterys serga apie tris kartus dažniau nei vyrai, bet vyrams simptomai įprastai būna sunkesni ir stipriau paveikia gyvenimo kokybę.

Galimos komplikacijos

Išsėtinė sklerozė gali sukelti įvairių problemų. Pavyzdžiui:

• Pneumonija dėl maisto ar skysčių patekimo į kvėpavimo takus, kai trinka rijimas
• Prasta mityba ar dehidratacija, jei sunku valgyti ar gerti
• Spaudimo žaizdos ties gulima kūno vieta dėl ilgo neveiklumo
• Kraujagyslių užsikimšimai (trombai) dėl ilgalaikio judrumo stygiaus ar kai kurių vaistų poveikio

Ne visi sergantieji patiria šias komplikacijas, ir net tarp tų, kuriems jos išsivysto, eiga gali būti labai įvairi.

Kada verta kreiptis į gydytoją

Jei pastebite požymius, būdingus išsėtinei sklerozei, ypač jei jie kartojasi arba laikinai praeina ir vėl sugrįžta, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Ankstyvas ligos atpažinimas ir gydymas gali pagerinti rezultatą ateityje.

Po diagnozės svarbu informuoti gydytoją apie visus naujai atsiradusius ar sustiprėjusius simptomus. Išsėtinės sklerozės simptomai dažnai keičiasi – vieni laikui bėgant išnyksta, kiti atsiranda ar sustiprėja.

Atminkite, kad ne visus naujus negalavimus reikia priskirti tik šiai ligai – jei kyla naujų, neįprastų simptomų, reikalinga gydytojo apžiūra ir ištyrimas.

Gyvenimas su išsėtine skleroze

Žvilgsnis į ilgą simptomų sąrašą gali kelti nerimo, tačiau realybėje dažnai pasireiškia tik nedidelė jų dalis. Nors liga neišgydoma, ją galima valdyti ir gerinti gyvenimo kokybę. Gydymo schemos apima specialius vaistus, kurie sulėtina ligos progresą ir sumažina paūmėjimų riziką. Taip pat praverčia kasdieniai įpročiai, aktyvi veikla ir psichologinė pagalba.

Dažniausiai kylantys klausimai

Kokio amžiaus atsiranda pirmieji požymiai?

Dažniausiai simptomai pajuntami 20–40 metų amžiaus, bet pasitaiko ir jaunesniems ar vyresniems.

Į ką atkreipti dėmesį ankstyvoje stadijoje?

Pirmieji ženklai gali būti regėjimo pablogėjimas vienoje akyje, staiga užkritęs veidas, nuolatinis silpnumas ar tirpimas, užsitęsęs galvos svaigimas. Pastebėjus šiuos požymius, verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Kas sukelia išsėtinę sklerozę?

Šios ligos tiksli priežastis nežinoma. Dažnai minimi rizikos veiksniai – imuninės sistemos pakitimai, anksčiau persirgtos infekcijos, paveldimumas, gyvenimo būdas. Rūkymas ir stiprus stresas taip pat gali paskatinti ligos išsivystymą.

Kaip atskirti išsėtinę sklerozę nuo raumenų distrofijos?

Išsėtinė sklerozė – centrinės nervų sistemos sutrikimas, o raumenų distrofija – paveldima liga, kai tolygiai silpsta tam tikros raumenų grupės. Pastaroji progresuoja su amžiumi, pažeisti raumenys nyksta, nors nervai lieka nepažeisti, skirtingai nei sergant išsėtine skleroze.

Ką reiškia smegenų ūkanos?

Taip vadinamas mąstymo lėtėjimas, sunkumas susikaupti, problemos prisiminti informaciją ar suprasti sudėtingesnius pokalbius. Smegenų ūkanos dažnai patiria ir sveiki žmonės, o sergant išsėtine skleroze – daugiau nei pusė ligonių.

Kaip liga paveikia kojas?

Dėl nervų pažeidimo gali atsirasti silpnumas vienoje ar abiejose kojose, judėjimas pasidaro sunkus ar net neįmanomas. Prisideda ir skausmas, dėl kurio nuovargis dar labiau padidėja.