Išsėtinės sklerozės sukeliamos žarnyno problemos: priežastys ir simptomų valdymas

Žmonėms, sergantiems išsėtine skleroze, žarnyno sutrikimai – dažna ir neretai varginanti problema. Daugiau nei pusė sergančiųjų praneša apie įvairius tuštinimosi sunkumus. Dažniausiai pasitaiko vidurių užkietėjimas, bet pasitaiko ir kitų bėdų, tokių kaip išmatų nelaikymas ar viduriavimas.

Pagrindinės žarnyno sutrikimų priežastys

Išsėtinė sklerozė – tai ilgalaikė nervų sistemos liga, kuomet imuninė sistema pradeda pulti nervines dangas ir trikdo signalų perdavimą organizme. Dėl to dažnai sutrinka ryšys tarp smegenų ir žarnyno, kas gali lemti žarnyno veiklos sutrikimus.

• Nervinių signalų sutrikimas: Kai nervų veikla pažeista, signalai tarp žarnyno ir smegenų nepasiekia tikslo. Tai gali sukelti pojūčio stoką tiesiojoje žarnoje arba sunkumus kontroliuojant analinius raumenis, dėl ko gali atsirasti vidurių užkietėjimas ar net išmatų nelaikymas.
• Mažesnis fizinis aktyvumas: Sergantieji MS dažnai jaučia stiprų nuovargį, kuris mažina judėjimą. Kuo mažiau fiziškai aktyvūs – tuo ryškesni tuštinimosi sutrikimai.
• Raumenų silpnumas: Pažeidimai nervuose ir bendras nuovargis silpnina dubens dugno raumenis, kurie atsakingi už žarnyno kontrolę. Dėl to gali būti sunku reguliuoti tuštinimąsi.
• Vaistų poveikis: Tam tikri vaistai, skirti išsėtinei sklerozei gydyti, gali prisidėti prie žarnyno darbo pokyčių. Pavyzdžiui, raumenų atpalaiduojamieji ar vaistai nuo traukulių dažnai sukelia užkietėjimą, kiti – laisvesnes išmatas.
• Uždegiminiai procesai: Sergant MS, organizme nuolat vyksta uždegimas, o tai gali paveikti ir žarnyną, sustiprindamas ar pradėdamas naujus virškinamojo trakto sutrikimus.
• Mažas skaidulų kiekis racione: Jei maiste trūksta skaidulų, žarnynas dirba lėčiau, prasčiau juda išmatos. Tai ne tik sunkina tuštinimąsi, bet ir didina uždegimų riziką organizme bei stiprina kitus MS simptomus.
• Nuotaikos sutrikimai: Nustatyta aiški sąsaja tarp liūdesio, depresijos ir užkietėjimo, ypač sergantiesiems išsėtine skleroze. Dar nėra aišku, kas ką sukelia, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad prislėgta nuotaika gali pabloginti tuštinimosi bėdas.

Kokie žarnyno sutrikimai pasitaiko sergant MS?

Išsėtinė sklerozė gali turėti įtakos įvairiems žarnyno funkcijos aspektams. Toliau – dažniausiai pasitaikantys sutrikimai:

Vidurių užkietėjimas

Apie pusę žmonių, sergančių MS, patiria užkietėjimą. Jį sukelia lėtesnis žarnų judėjimas dėl sutrikusių nervinių impulsų arba nepakankamas skysčių ir skaidulų vartojimas, jei dėl ligos sunku kramtyti ar nuryti maistą. Reguliarus vandens gėrimas, daugiau skaidulų ir, jeigu reikia, gydytojo patarimu pasirinkti laisvinamieji gali pagerinti savijautą.

Išmatų nelaikymas

Ši problema dažniausiai išryškėja vėlesniuose ligos etapuose. Daugiau nei ketvirtadalis sergančiųjų kartais ar nuolat nevalingai praranda išmatas. Tai įvyksta, kai nerviniai signalai, valdantys žarnyno išsituštinimą, yra pažeisti.

Dirgliosios žarnos sindromas

Sergantiems išsėtine skleroze ši virškinamojo trakto liga pasitaiko dažniau nei bendrai populiacijoje. Dirgliosios žarnos sindromui būdingi pilvo skausmai, pūtimas, viduriavimas ir užkietėjimas. Kodėl šis sindromas glaudžiai susijęs su MS, dar tiksliai nežinoma.

Tyrimai atskleidžia, kad sergant MS ir sirgstant dirgliosios žarnos sindromu, tiek fizinė, tiek emocinė savijauta dažnai suprastėja labiau nei tiems, kurie turi tik vieną šiuos negalavimus.

Uždegiminės žarnyno ligos

MS dažnai sutampa su lėtinėmis žarnyno uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opiniu kolitu. Tiesa, tikslus ryšys tarp šių sutrikimų dar neišaiškintas, bet pastebėta, kad sergantieji žarnyno uždegiminėmis ligomis dažniau suserga ir išsėtine skleroze. Manoma, kad bendros uždegimo reakcijos organizme gali būti viena iš jungiančių grandžių.

Viduriavimas

Nors vidurių užkietėjimas pasitaiko dažniau, daliai sergančiųjų MS pasireiškia ir dažnas, laisvas tuštinimasis. Kai kuriems užkietėjimo ir viduriavimo periodai gali kaitaliotis. Laisvinamųjų vartojimas taip pat gali būti netyčinė viduriavimo priežastis.

Kaip palengvinti žarnyno problemas sergant MS?

Žarnyno flora, mityba ir gyvenimo būdas tiesiogiai veikia žarnyno darbą. Kai kurie būdai gali ženkliai pagerinti savijautą ir sumažinti simptomus:

• Reguliarus judėjimas: Fizinis aktyvumas padeda skatinti žarnyno judesius ir mažina užkietėjimą.
• Subalansuota mityba: Įtraukite į racioną daugiau skaidulų turinčių produktų: vaisių, daržovių, ankštinių, pilno grūdo kruopų.
• Pakankamas skysčių vartojimas: Gerkite 6–8 stiklines vandens per dieną ir venkite saldintų ar kofeino prisotintų gėrimų.
• Pelvice raumenų stiprinimas: Specialūs pratimai dubens dugno raumenims gali padėti efektyviau kontroliuoti tuštinimąsi.
• Žarnyno treniravimas: Tai apima individualiai pritaikytus mitybos ir tuštinimosi įpročių pokyčius, dažnai vyksta padedant specialistui.
• Biofeedback terapija: Ši technika moko sąmoningai valdyti fiziologinius procesus, tarp jų – tuštinimąsi, ir gerina raumenų koordinaciją.
• Žarnyno plovimai: Kai kuriems tinka procedūra, kai į tiesiąją žarną sušvirkščiamas vanduo – tai padeda visiškai ištuštinti žarnyną.
• Chirurginiai sprendimai: Sunkiais atvejais atliekama operacija, kai dalis žarnos pašalinama ar sukuriamas papildomas praėjimas išmatoms pašalinti.

Žarnyno problemos gali apsunkinti kitus išsėtinės sklerozės simptomus, pavyzdžiui, stiprinti šlapimo pūslės veiklos sutrikimus ar raumenų spazmus. Svarbu stebėti savo būklę, o pastebėjus kraują išmatose ar netikėtai sumažėjus svoriui – kuo greičiau pasitarti su gydytoju.

Esmė

Išsėtinė sklerozė sutrikdo įprastą žarnyno veiklą, nes pažeidžia nervinius ryšius ir skatina uždegiminius procesus. Šie pokyčiai gali paveikti žarnyno judėjimą, keisti mikrofloros sudėtį, sukelti užkietėjimą, nelaikymą ar net viduriavimą. Tačiau nemaža dalis simptomų gali būti suvaldyti į pagalbą pasitelkus mitybos ir gyvenimo būdo pakeitimus bei aktyvų bendradarbiavimą su gydytoju.