Įvairūs nerimo sutrikimai: kaip juos atpažinti ir suprasti

Nuolatinis nerimo jausmas ar stiprios baimės gali smarkiai paveikti kasdienybę ir gyvenimo kokybę. Nerimo sutrikimai yra dažniausi psichikos sveikatos sutrikimai, kuriuos patiria milijonai visame pasaulyje. Nors jų formos skirtingos – nuo bendro nerimo ir panikos priepuolių iki įvairių fobijų ar socialinio nerimo – visus šiuos sutrikimus vienija sunkumas valdyti nepasitraukiantį nerimo jausmą.

Kas yra nerimo sutrikimai

Nerimo sutrikimą galima apibūdinti kaip nuolatinį, stiprų nerimo ar baimės pojūtį, dažnai neturintį aiškios priežasties. Dažnai šie pojūčiai pasireiškia ilgiau nei šešis mėnesius ir apima įvairias gyvenimo sritis: darbą, mokslus, santykius, sveikatą. Dėl to gali sutrikti miegas, susikaupimas, atsirasti įtampa kūne, virškinimo pokyčiai, nuovargis.

Bendro pobūdžio nerimo sutrikimas

Bendrojo nerimo sutrikimas (BNS) būdingas labai stipriu, dažnai sunkiai suvaldomu nerimu dėl įvairių kasdienių dalykų. Šį nerimą gali lydėti dirglumas, mieguistumas, raumenų įtampa (pvz., kakle ar pečiuose), sunkumas susikaupti. BNS nėra vien genetinis – dažnai jį lemia ir gyvenimo aplinkybės, šeimos patirtis ar augimo aplinka.

Panikos sutrikimas

Panikos sutrikimas pasireiškia netikėtais ir stipriais panikos priepuoliais, kurie kyla staiga ir be aiškios grėsmės. Tokių priepuolių metu žmogus gali justi greitą širdies plakimą, dusulį, krūtinės skausmą, galvos svaigimą, šaltkrėtį ar prakaitavimą, silpnumą. Dažnai po tokio įvykio atsiranda baimė vėl patirti panikos priepuolį, todėl vengiama vietų ar situacijų, kuriose jis jau buvo.

Socialinio nerimo sutrikimas

Socialinio nerimo sutrikimas pasireiškia stipria baime būti vertinamam ar kritikuojamam kitų, vengimu bendrauti, itin dideliu drovumu, nerimu prieš kalbant ar susipažįstant su naujais žmonėmis. Žmonės gali nuolat mintyse analizuoti pokalbius ar savo elgesį, išgyvendami didelį susirūpinimą dėl to, kaip buvo suprasti ar įvertinti.

Atskyrimo nerimo sutrikimas

Atskyrimo nerimo sutrikimas dažniausiai prasideda vaikystėje, tačiau gali pasireikšti ir paaugliams ar suaugusiesiems. Esant šiam sutrikimui, atsiskyrimas nuo artimų žmonių sukelia didelį nerimą, o kartais net fizinius simptomus – pykinimą, pilvo skausmus, sunkumą užmigti. Dažnai siekiama nuolat būti šalia svarbaus žmogaus, kyla didelis rūpestis dėl jo ar jos saugumo.

Fobijos

Fobija – tai stipri, neadekvati baimė, kuri sąlygoja vengimą tam tikro objekto ar situacijos (pavyzdžiui, vorų, aukščio, adatų ar skrydžio lėktuvu). Simptomai gali būti prakaitavimas, drebėjimas, padažnėjęs kvėpavimas, širdies plakimas, pykinimas. Kartais baimės šaltinis gali būti susijęs su traumuojančia patirtimi, bet dažnai priežastis lieka nežinoma.

OCD ir PTSD: kitokia klasifikacija

Anksčiau obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS) ir potrauminio streso sutrikimas (PTSS) buvo laikomi nerimo sutrikimų grupe, tačiau šiuo metu jie priskiriami atskiroms kategorijoms.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas

Šiam sutrikimui būdingos įkyrios, dažnai nemalonios mintys ar impulsai (obsesijos), kurios paskatina kartoti tą pačią veiksmų seką (kompulsijas), pavyzdžiui, nuolatos plauti rankas, tvarkyti ar tikrinti užrakintus duris. Priežastys gali būti genetinės arba atsirasti dėl vaikystės traumų, tačiau nėra tiksliai žinomos.

Potrauminio streso sutrikimas

Šis sutrikimas vystosi po stipraus psichologinio sukrėtimo ar traumos. žmogui dažnai kyla įkyrios mintys, prisiminimai ar vaizdiniai, susiję su traumuojančiu įvykiu, vargina miego sutrikimai, nuolatinis budrumas, vengimas situacijų, kurios primena trauminę patirtį. Riziką patirti PTSS padidina smurtas, nelaimingi atsitikimai ar kiti sunkūs išgyvenimai.

Nerimo sutrikimų priežastys

Vienos aiškios priežasties, kodėl žmonės patiria nerimo sutrikimus, nėra. Svarbų vaidmenį gali vaidinti paveldimumas, aplinkos įtaka, patirtos traumos, išgyventas stresas ar šeimos dinamika. Kai kuriems nerimo sutrikimai išsivysto be aiškios paaiškinamos priežasties.

Kaip nustatomi nerimo sutrikimai

Nerimo sutrikimus diagnozuoja psichikos sveikatos specialistai, naudodamiesi pokalbiais, vertinimais bei specialiais klausimynais. Dažnai įvertinamos tiek psichologinės, tiek fizinės būklės, kad būtų nustatyta tinkamiausia pagalba.

Gydymo būdai

Nerimo sutrikimai yra gydomi – dažniausiai taikomas kompleksinis požiūris, apimantis psichoterapiją (pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją), vaistus (antidepresantus, raminančius vaistus), relaksacijos pratimus, gyvenimo būdo pokyčius.

Kasdienybė su nerimo sutrikimu

Gyvenant su nerimo sutrikimu, svarbu ieškoti būdų, kaip tvarkytis su jo sukeliamu diskomfortu. Daugeliui asmenų, kurie gauna tinkamą pagalbą, simptomai sumažėja ir pagerėja gyvenimo kokybė.

• Ramybės ar kvėpavimo pratimai
• Dėmesingumo (mindfulness) bei meditacijos technikos
• Bendravimas su artimu žmogumi
• Savitvarkos žurnalo rašymas
• Reguliarus miegas, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas

Santrauka

Nerimo sutrikimai pasireiškia stipria baime arba nerimu, trunkančiu ilgiau nei pusę metų ir apimančiu įvairias gyvenimo sritis. Juos gali lydėti panikos priepuoliai, socialinė baimė ar atskyrimo nerimas. Kartais tokios būsenos vystosi po patirto streso ar traumos – tuomet gali pasireikšti OKS ar PTSS.

Visi šie sutrikimai yra gydomi. Svarbu nelikti vieniems ir kreiptis dėl pagalbos – tinkama pagalba leidžia sugrįžti į visavertį gyvenimą ir sumažina nerimo simptomus.