Ką reiškia dažnas žiovulys per dieną – kai reikia sunerimti

Žiovulys – kiekvienam pažįstamas automatinis veiksmas, kai giliau įkvepiame ir trumpam išplečiame burną. Nors dažniausiai žiovulys siejamas su nuovargiu ar mieguistumu, kartais jis gali pasitaikyti daug dažniau nei įprastai. Tuomet kyla klausimas: ką reiškia dažnas žiovulys per dieną ir kada dėl šio simptomo verta sunerimti? Šiame straipsnyje aptarsime, kas sukelia žiovulį, kada tai natūralus reiškinys, o kada – galimas signalas apie sveikatos sutrikimus.

Kas yra žiovulys ir kodėl jis atsiranda?

Žiovulys – tai automatinis refleksas, kuriam būdingi gilus įkvėpimas, staigus burnos ir kartais ryklės raumenų įsitempimas. Mokslininkai įsitikinę, kad žiovulys kartu su deguonimi į plaučius įneša daugiau oro, padeda atvėsinti smegenis ir netgi prisideda prie bendros smegenų būklės palaikymo. Tai taip pat gali būti socialinis signalas kitiems aplinkiniams, nes žiovulys dažnai „užkrečia“.

Dažnas žiovulys: kada tai normalu?

Retkarčiais, ypač jaučiant miego trūkumą, nuovargį ar nuobodulį, dažnesnis žiovavimas yra visiškai normalus. Kūnas tokiu būdu stengiasi prisitaikyti prie mieguistumo ar nuovargio. Tai gali būti susiję su:

• Ilgu budrumu nakties metu
• Intensyviu protiniu darbu
• Per mažu deguonies kiekiu patalpoje
• Stresu ar emociniu nuovargiu

Kada žiovulys signalizuoja apie sveikatos sutrikimą?

Jei žiovulys tampa pastovus, keletą kartų per valandą kartojasi dienomis iš eilės, arba jį lydi kiti simptomai, verta sunerimti. Dažnas žiovulys gali būti susijęs su įvairiomis organizmo būklėmis.

Miego sutrikimai

Vienas dažniausių dažno žiovulio priežasčių – nekokybiškas miegas. Tai gali būti:

• Nemiga ar trumpas miegas
• Miego apnėja (kvėpavimo sustojimai miego metu)
• Dažni prabudimai per naktį

Kai miegas nekokybiškas, kūnas nesijaučia pailsėjęs, todėl nervų sistema stengiasi kompensuoti nuovargį dažniu žiovuliu.

Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai

Retesniais atvejais nuolatinis žiovulys gali būti susijęs su širdies problemomis, tokiomis kaip miokardo infarktas ar širdies nepakankamumas. Šiais atvejais žiovulys būna organizmo reakcija į sumažėjusį kraujo tekėjimą į smegenis ar deguonies trūkumą. Tokį žiovulį dažnai lydi:

• Silpnumas
• Kvėpavimo pasunkėjimas
• Skausmas krūtinėje

Šis simptomas reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Neurologinės ligos

Ilgalaikis bei nepagrįstas žiovulys kartais būna ir neurologinių ligų, kaip Parkinsono liga ar insultas, simptomas. Taip gali nutikti dėl tam tikrų nervų grandžių veiklos sutrikimų, todėl kartu pasireiškia ir kiti neurologiniai simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, judesių nekoordinacija ar jautrumas šviesai.

Stresas, nerimas ir nuolatinė įtampa

Stiprus emocinis krūvis, stresas ir nerimo sutrikimai neretai pasireiškia dažnesniu žiovuliu net ir be akivaizdaus nuovargio. Organizmas tokiu atveju žiovulį naudoja tarsi „emocinės iškrovos“ priemonę. Neretai tai pastebima per egzaminus, viešus pasirodymus ar kitose stresinėse situacijose.

Vaistų poveikis ir kitos priežastys

Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, stiprūs raminamieji, antidepresantai ar opioidiniai vaistai, gali didinti nuovargį ir skatinti dažną žiovulį. Taip pat persistengus sportuojant, sutrikus kvėpavimui, ilgai būnant užsistovėjusiame ore, šis simptomas kartais paūmėja.

Kada dėl žiovulio verta sunerimti?

Dažniausiai žiovulys nėra pavojingas, tačiau yra keli atvejai, kurie signalizuoja apie rimtesnę problemą:

• Žiovulys staiga tapo labai dažnas ir nėra paaiškinamas nuovargiu ar miego stoka.
• Žiovulį lydi kitokie simptomai: stiprus nuovargis, širdies plakimas, skausmas krūtinėje, alpimas ar galvos svaigimas.
• Žiovulys nepraeina net po gero poilsio, išmiegojus keletą naktų.
• Kartu atsiranda koordinacijos, regos ar kalbos sutrikimų.

Pajutus šiuos simptomus būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų ištirtos galimos priežastys ir paskirtas atitinkamas gydymas.

Mitai apie žiovulį

• Žiovulys – tik nuobodulio požymis. Iš tiesų, žiovulys dažnai siejamas ne tik su nuoboduliu, bet ir su pervargimu, deguonies trūkumu, įvairiomis ligomis.
• Dažnas žiovavimas užtikrina geresnį deguonies pasisavinimą. Šis populiarus įsitikinimas nėra patvirtintas – žiovulio reiškinys yra gerokai sudėtingesnis ir priklauso ne tik nuo deguonies poreikio.
• Žiovulys visada reiškia miego trūkumą. Kartais žiovulys gali būti ir emocinės įtampos ar kitų veiksnių pasekmė.

Kaip sumažinti dažną žiovulį?

Jei žiovulys nėra susijęs su rimtomis ligomis, dažniausiai pakanka laikytis šių paprastų patarimų:

• Lankytis lauke ir vėdinti patalpas, kad gautumėte daugiau deguonies.
• Stengtis miegoti pakankamai – suaugusiam rekomenduojama 7–9 valandos per naktį.
• Mažinti stresą – išbandyti jogą, meditaciją ar kitus atsipalaidavimo būdus.
• Reguliariai judėti, vengti ilgo sėdėjimo toje pačioje vietoje.
• Atsakingai vartoti vaistus, ypač raminamuosius ir psichotropinius, pasitarus su gydytoju.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei dažnas žiovulys tęsiasi ilgiau kaip savaitę, net ir pakankamai išsimiegojus, arba žiovulį lydi papildomi simptomai (nuolatinis nuovargis, dusulys, galvos svaigimas ar sąmonės netekimas), būtina kreiptis į gydytoją. Tai padės laiku atrasti galimas rimtas sveikatos problemas ir sumažins komplikacijų riziką.

Dažnas žiovulys paprastai yra trumpalaikis ir nekenksmingas, bet, jei jis vis pasikartoja ar tampa varginantis, svarbu neatmesti ir galimų sveikatos sutrikimų. Pasirūpinkite kokybišku miegu, vėdinkite namus, venkite streso ir, jei reikia, nedelskite kreiptis į specialistą. Jūsų kūnas – geriausias informacijos šaltinis apie sveikatą, todėl verta įsiklausyti į jo siunčiamus signalus.