Ką reiškia turėti nerimastingą prisirišimą

Glaudus, nerimo kupinas prisirišimas yra emocinio ryšio su žmonėmis tipas, kuriam būdingas nesaugumas. Šį prisirišimo stilių turintys asmenys dažnai nuolat jaudinasi dėl artimo santykio tvirtumo ir nuolat ieško patvirtinimo, kad partneris juos myli bei rūpinasi.

Kaip pasireiškia nerimo prisirišimas

Žmogaus, turinčio nerimo prisirišimo stilių, elgesys dažnai atrodo priklausomas ar perdėtai reikalaujantis dėmesio. Šiems žmonėms sunku įgyti ir išlaikyti pasitikėjimą savimi, dažnai jie jaučiasi nereikšmingi be partnerio pripažinimo. Nerimo prisirišimas dažnai priskiriamas vaikystės patirtims, kai vaiko ryšys su artimiausiais žmonėmis buvo nenuspėjamas – kartais tėvai ar globėjai atsižvelgdavo į vaiko poreikius, o kartais tai ignoruodavo.

Būdingi požymiai

• Nuolatinis nerimas būti paliktam ar atstumtam partnerio.
• Pernelyg didelis troškimas įtikti ir gauti nuolatinį pritarimą artimuose santykiuose.
• Baimė dėl galimo neištikimumo ar nutraukimo santykiuose.
• Trokštama artumo, bet kartu nuolat abejojama, ar partneriu galima pasitikėti.
• Santykiai tampa dominuojančiu gyvenimo aspektu – apie juos mąstoma nuolat.
• Iš partnerio nuolat reikalaujama dėmesio ir patvirtinimo.
• Sudėtinga nustatyti sveikas asmenines ribas santykiuose ar jų laikytis.
• Sustiprėja nemalonūs jausmai, kai partneris atsitraukia ar ilgai neatsako į žinutę.
• Bandoma manipuliuoti partneriu, kad šis išliktų šalia.
• Asmeninė savivertė stipriai priklauso nuo santykių kokybės.
• Reaguojama perdėtai į situacijas, kurios atrodo kaip grėsmė santykiui.

Toks prisirišimo modelis dažniausiai stebimas porų santykiuose, tačiau gali pasireikšti ir draugystėse ar kitose artimose sąveikose. Nors pats stilius nelaikomas atskira liga ar sutrikimu, jis gali komplikuoti emocinį gyvenimą ir būti būdingas kai kuriems nerimo sutrikimams. Tačiau net ir turint tokį prisirišimą, įmanoma išmokti kurti tvirtus, sveikus santykius.

Galimos priežastys

Pagrindinė priežastis, kodėl susiformuoja nerimo prisirišimas, yra nesuderintas tėvų ar globėjų reagavimas į vaiko poreikius ankstyvoje vaikystėje. Pavyzdžiui, vieną dieną tėvas atsiliepia į vaiko emocijas, kitą – yra užsiėmęs ar abejingas. Tokia aplinka, ypač jei ją lemia nuovargis, stresas ar psichikos sveikatos sunkumai suaugusiojo gyvenime, verčia vaiką abejoti, ar jam visada bus padėta.

Vaikai, kurie auga tokiame chaotiškame kontekste, gali pradėti vertinti kitų dėmesį kaip labai brangų, bet nepatikimą. Dėl to jie dažniau stengiasi atkreipti dėmesį bet kokiomis priemonėmis – tiek pozityviomis (pavyzdžiui, bandydami įtikti), tiek neigiamomis (maištaudami). Nors šis bruožas nėra paveldimas genetiškai, tėvai ar globėjai, patys turintys nerimo prisirišimą, neretai savo elgesiu perduoda šį modelį vaikams. Kiti rizikos veiksniai – tėvų fizinis ar emocinis atstumas, pernelyg didelė globa arba meilės parodymas tik tada, kai vaikui pavyksta atitikti suaugusiojo lūkesčius.

Be to, dažnos traumos, atskyrimas nuo tėvų ar globėjų ankstyvame amžiuje bei psichologinis ar fizinis smurtas gali didinti polinkį į nerimo prisirišimą vėliau gyvenime.

Kaip skiriasi skirtingi prisirišimo tipai?

Prisirišimo stilius lemia, kaip žmogus jaučiasi ir elgiasi būdamas santykiuose. Tvirtas, saugus prisirišimas suteikia pasitikėjimo ir leidžia komfortiškai išgyventi artumą. Tuo tarpu nesaugūs tipai, kaip nerimo ar vengimo prisirišimas, sukelia abejones ir pastovų nerimą. Tyrimai rodo, kad žmonės su nerimo prisirišimu vyrauja pesimizmas ir daugiau sunkumų ne tik porų, bet ir draugystės santykiuose.

Ką daryti ir kaip keisti situaciją

Nors sunku iš karto pakeisti ilgai susiformavusius prisirišimo modelius, su tinkamu požiūriu ir priemonėmis galima išmokti jaustis saugiau santykiuose.

Trumpalaikės strategijos

• Savarankiškas domėjimasis prisirišimo stiliais ir jų atpažinimas.
• Minties dienoraščio pildymas – padeda pamatyti savo elgesio šablonus ir jausmus. Šį dienoraštį galima pasidalinti su specialistu.
• Mindfulness praktikos: meditacija, kvėpavimo pratimai ar sąmoningumo lavinimas padeda suvaldyti nerimą.
• Bandymas atpažinti savo ir partnerio prisirišimo stilių – santykiai dažniausiai sėkmingesni, jei bent vienas turi saugų prisirišimą.

Ilgalaikė pagalba

• Darbui grupėje su specialistų pagalba – grupinė terapija suteikia bendrumo jausmą.
• Poros terapija – saugi aplinka bendravimui ir jausmų analizavimui, padedanti geriau suprasti ir keisti santykių dinamiką.
• Individuali psichoterapija leidžia pažinti save, persvarstyti nusistovėjusius santykių modelius ir auginti pasitikėjimą savimi.
• Kognityvinė elgesio terapija moko atpažinti bei keisti neigiamus mąstymo modelius.
• Interperesonalinė terapija stiprina socialinius įgūdžius ir santykių kokybę.
• Psichodinaminė terapija analizuoja pasąmoninius jausmus, kurie lemia santykių elgesį.

Kaip palaikyti artimą žmogų

Tiek auklėjant vaiką, tiek esant partneriu žmogui su nerimo prisirišimu, svarbu kurti pastovią, aiškią ir saugią aplinką.

Patarimai tėvams

• Nuosekliai laikykitės ribų ir taisyklingai paaiškinkite, ko tikitės iš vaiko, bei ko vaikas gali tikėtis iš jūsų.
• Būkite ramūs – net ir drausmindami ar taikydami pasekmes elkitės kantriai ir ramiai.
• Po konflikto – visada įvykdykite emocinį susitaikymą su vaiku.
• Neslėpkite savo klaidų – jei pasielgėte netinkamai ar susierzinote, atsiprašykite. Tai vaikui rodo, kad jam nereikia būti tobulam, kad būtų mylimas.
• Laikykitės pastovaus dienotvarkės ir ritualų, net poilsio ar atostogų metu, nes stabilumas suteikia saugumo pojūtį.

Patarimai partneriams

• Nustatykite ir aiškiai įvardinkite santykių ribas, laikykitės duotų pažadų.
• Organizuokite emocinės paramos seansus – parodykite dėkingumą partneriui be jokios progos.
• Padrąsinkite partnerį kreiptis į terapiją – individualiai ar kartu.

Tyrimai rodo, kad jei partneriai dažniau pastebi bei išreiškia vienas kitam dėkingumą, nerimo jausmas tarp žmonių, turinčių nerimo prisirišimą, sumažėja.

Apibendrinimas

Nerimo prisirišimo stilius dažniausiai susiformuoja dar vaikystėje ir persikelia į suaugusiųjų santykius. Dažniausia priežastis – prieštaringas tėvų dėmesys, kai vaiko poreikiai būna nuolat neusiteikiami. Suaugę šie žmonės dažnai labai priklauso nuo artimųjų reakcijų, bijo būti atstumti ir gali elgtis priklausomai ar manipuliuoti, jei santykiai atrodo nesaugūs. Vis tik su tinkamais įgūdžiais ir sąmoningu darbu, įmanoma išmokti kurti saugesnius, harmoningus ryšius su kitais.