Kada sunerimti, jei jūsų vaikas yra išrankus valgytojas

Vaikai dažnai kelia iššūkių valgymo klausimais – vieni ryžtasi ragauti tik traškius užkandžius, kiti mieliau renkasi daržoves, bet atsisako vaisių, o treti gali valgyti tik tyrelę primenančius patiekalus. Kartais atrodo, kad niekas neįtikins paauglio atsisakyti picos ar vištienos kepsnelių. Artimieji visada turi nuomonę: vieni sako – būkite griežtesni, kiti siūlo apdovanoti vaiką už suvalgytą maistą, dar kiti tiki stebuklingomis padažų galiomis. Tačiau visos šios gudrybės dažnai neveikia, o tėvų kantrybė senka. Tad kaip atskirti, kur riba tarp paprasto išrankumo ir galimos sveikatos problemos?

Pagrindinės išrankaus valgymo priežastys

Nemažai tėvų susiduria su vaikais, kurių mitybos įpročiai atrodo nepaaiškinami. Kartais išrankumas būna trumpalaikis, bet yra ir atvejų, kai vaikas nuosekliai atsisako tam tikro pobūdžio maisto ar net ima jausti fizinį diskomfortą valgydamas. Į šiuos požymius verta atkreipti dėmesį:

• Vaikas nieku gyvu nevalgys tam tikros tekstūros – pavyzdžiui, tik traškius patiekalus, vengia šlapių ar želė konsistencijos patiekalų.
• Mityba apsiriboja vien tik keliomis maisto rūšimis – net ir atkaklūs bandymai įtraukti naujų produktų nesėkmingi.
• Kai kurie vaikai užsikemša ar net springsta, jei maistas nėra sutrintas ar primena tyrelę.
• Būna, kad vaikas tiesiog atsisako bet kokio maisto, valgo tik spaudžiamas, perkalbamas ar įkalbėtas.
• Pastebite, jog sistemingai vengiamas tam tikras maistas ar net ištisos maisto grupės.

Iš kur kyla mitybos problemos?

Nors dažnai manoma, kad išrankumas – tik laikinas etapas, naujausi tyrimai rodo, jog išskirtinis pasirinkimas gali slėpti rimtesnes sveikatos bėdas. Tyrimai atskleidžia, kad net ketvirtadalis ar net pusė mažų vaikų gali turėti valgymo sutrikimų, priklausomai nuo to, kaip šie apibrėžiami. Pastebėta, kad net ir vidutinis išrankumo lygis dažnai eina koja kojon su padidėjusia nerimo ar liūdesio rizika.

Išrinktame tyrime, kuriame dalyvavo per 900 vaikų nuo dviejų iki beveik šešerių metų, paaiškėjo, kad vaikai su išrankios mitybos požymiais dažniau patiria ne tik nerimo ar prastesnės nuotaikos epizodus, bet ir susiduria su dėmesio koncentravimo sunkumais. Kuo mažylio valgymo įpročiai tampa griežtesni ir labiau riboti, tuo labiau didėja ir psichologinės problemos. Tai turi įtakos ir visos šeimos emocinei būklei bei bendravimui.

Laiku pastebėkite ir ieškokite pagalbos

Natūralu manyti, jog ši situacija išsispręs savaime, tačiau užsitęsęs išrankumas gali būti daugiau nei paprastas vaikiško užsispyrimo etapas. Jei įprasti bandymai padėti vaikui priimti įvairesnį maistą nepadeda, verta pasitarti su gydytoju. Ankstyva specialisto pagalba gali padėti išsiaiškinti problemos priežastis ir paskatinti teigiamus pokyčius. Dažnai rekomenduojama pasitelkti mitybos specialistus, taikyti elgesio terapiją ar kitokias palaikančias priemones, padedančias vaikui atrasti įvairų maistą ir gerą savijautą prie stalo.