Kada vaikinai nustoja augti? Augimo šuoliai ir brendimo laikotarpis

Berniukų augimas dažniausiai sulėtėja ir sustoja 16-ųjų gimtadienio metu, tačiau kai kurie gali pasiekti galutinį ūgį šiek tiek anksčiau ar vėliau. Spartus ūgio šuolis dažniausiai prasideda lytinio brendimo laikotarpiu, kuris paprastai trunka nuo 12 iki 15 metų. Brendimo tempas ir amžius gali gerokai skirtis – berniukai bręsta ne vienodai.

Kaip vystosi augimas paauglystėje?

Lytinis brendimas pažymi fizinių pokyčių etapą, kurio metu auga tiek berniukai, tiek mergaitės. Dažniausiai pirmieji brendimo požymiai berniukams pasirodo apie 11–12 metus. Daugeliui vaikų šis periodas baigiasi maždaug 16 metų. Visgi kai kurie pradeda keistis jau nuo 9-erių, o kitiems procesas užtrunka ir ilgiau. Dažniausiai matomas energingas ūgio augimas pastebimas 12–15 metų amžiuje, ir tai paprastai būna maždaug dvejais metais vėliau nei mergaitėms.

Berniukų augimo tempai labai įvairūs – per 12–16 metus jie gali paaugti nuo 10 iki 30 centimetrų. Suaugus, apie 18–20 gyvenimo metus, ženklaus ūgio pokyčio tikėtis nebereikėtų, nors kai kam ūgis gali šiek tiek didėti net ir po paauglystės. Vidutinis suaugusio vyro ūgis yra apie 175 centimetrų.

Kokie dar vyksta pokyčiai berniukų kūne?

Lytinio brendimo metu vyksta ne tik augimas – stipriai keičiasi ir kūno sudėtis. Raumenys toliau auga ir vystosi net pasibaigus augimo šuoliui. Vidutiniškai paauglystės pabaigoje kūno riebalų kiekis siekia tik apie 12 procentų visos kūno masės.

Genitalijų augimas – dar vienas ryškus pokytis. Kapšelis pasidaro didesnis, oda tamsėja, suplonėja ir nusileidžia žemiau, paviršiuje atsiranda smulkių iškilimų (plaukelių folikulų). Viena sėklidė gali kaboti šiek tiek žemiau už kitą – tai visiškai normalu. Berniukams taip pat pailgėja ir pastorėja varpa: pats intensyviausias augimas dažniausiai stebimas 12–16 m. laikotarpiu. Varpos augimas paprastai baigiasi praėjus 4–6 metams po to, kai pradeda didėti sėklidės – tai ištinka apie 18–21 metus.

Kiti pastebimi brendimo pokyčiai:

• Balsas pastebimai sustorėja ir gali laikinai lūžinėti.
• Išauga “Adomo obuolys” – ryklės kremzlė pasidaro labiau išraiškinga.
• Auga gaktos plaukai.
• Gali pasitaikyti naktinės poliucijos (spontaniška ejakuliacija miegant).
• Nenoromis įvyksta erekcijos.

Augimo veiksniai: genai ir aplinka

Tikėtina, kad apie 80 procentų vaiko ūgio lemia paveldimumas – tačiau kokie tiksliai genai ir kaip veikia, dar nėra iki galo aišku. Rasta genų variantų, darančių įtaką augimo zonoms – kremzlinėms plokštelėms kaulų galuose. Vaikui augant, šios zonos ilgėja, o brendimo pabaigoje sukaulėja ir sustabdo tolimesnį augimą.

Nuo tėvų paveldėtų genų kombinacija dažniausiai nulemia, ar vaikas bus panašaus ūgio, kaip ir jie, tačiau tikslią prognozę pateikti sudėtinga. Augimui įtakos turi ir kiti veiksniai – nors jie lemia mažesnę dalį nei genai, ignoruoti jų neverta.

• Visavertė mityba (ypač svarbūs baltymai)
• Reguliarus fizinis aktyvumas
• Kokybiškas miegas
• Sveikatos sutrikimai ir hormonų pusiausvyra

Tinkamas poilsis ir fizinis krūvis – svarbūs augimo hormonų gamybai. Kokybiškas ir pakankamas maistas užtikrina, kad augama būtų pagal galimybes ir genetiką. Taigi net jei du vaikai iš pažiūros panašūs, jų augimas gali būti visai kitoks.

Kada verta pasikonsultuoti su specialistu?

Profilaktinių patikrinimų metu gydytojai matuoja vaiko ūgį bei svorį ir stebi, ar augimo tempai atitinka normą. Jeigu augimas sulėtėja ar ženkliai pasikeičia, stebima dinamika per kelis mėnesius – taip galima laiku pastebėti galimus sveikatos pokyčius.

Jei augimas ar brendimo raida kelia nerimą, drąsiai pasitarkite su sveikatos specialistu – jis padės įvertinti situaciją ir, jei reikia, rekomenduos papildomus tyrimus.

Kas dar gali paveikti brendimą?

Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad tam tikros medžiagos aplinkoje gali paveikti hormonų veiklą ir ankstinti brendimą. Pavyzdžiui, tokioms medžiagoms priskiriamas bisfenolis A, naudojamas kai kuriose pakuotėse ir žaisluose, ar perfluorinti junginiai, randami nepridegančiuose induose.

Šiuolaikinėje visuomenėje žinoma apie 85 tūkstančius žmogaus veiklos sukurtų cheminių medžiagų, iš kurių apie tūkstantį laikoma galimais endokrininės sistemos trikdytojais. Aplinka, užterštumas, mityba ir gyvenimo būdas gali turėti poveikio vaikų brendimui.

Santrauka

Berniukams sparčiausias ūgio augimas dažniausiai prasideda 12–15 metų ir dažniausiai baigiasi ties 16-aisiais, tačiau kai kuriems šis procesas gali pasibaigti vėliau arba anksčiau. Brendimas yra labai individualus, tad net ir bendraamžiai vaikai neretai skiriasi ūgiu, kūno sudėjimu ar brendimo tempais. Jei kyla klausimų dėl augimo ar sveikatos, verta pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistais.